Dmitrij Ikonikov: Deja, gimtadienis būna tik kartą per metus
Penkiadešimtmetis Visaginas jau praeityje, tačiau emocijos vis dar gyvos kiekviename, kuris tapo šios šventės dalimi.
Šilčiausių žodžių nusipelno Kultūros centro darbuotojai, tautinių bendrijų kolektyvai ir visi, kurie padėjo organizuoti bei užtikrinti švarą ir tvarką šventės metu. Dėl jūsų miestas atgijo — tarsi šiltas pulsas užpildė jo gatves. Žmonės tapo šio gyvo organizmo krauju, o gatvės — venomis, kuriomis tekėjo susitikimų, šypsenų ir džiaugsmo energija. Tai privertė miesto širdį plakti taip, kaip jaunystėje, nepaisant to, kad jam jau 50. Ir šiek tiek gaila, kad gimtadienis būna tik kartą per metus.
Kai pirmos emocijos atslūgo, galima atvirai pažvelgti į tai, kas pavyko, ir į tai, ko pritrūko. Trūkumai neužgožė bendro sėkmės įspūdžio, tačiau apie juos verta kalbėti, kad kita šventė būtų dar geresnė. Pagrindinė „Erdvių festivalio“ problema — pačios erdvės.
Apie jubiliejų žinojome iš anksto ir turėjome laiko pasiruošti, tačiau vis dar labai trūksta jaukių skverų, scenų ir mažesnių aikštelių koncertams. Nerealizuota amfiteatro prie fontano idėja, tebesitęsia istorija su Vilties g. 3, Kultūros centro ir mokyklų amfiteatrai prastos būklės, o po dviejų devynaukščių nugriovimo likusi erdvė vis dar tuščia. „Bangos“ salė jau daugelį metų laukia sprendimo dėl savo paskirties ir, deja, labiau primena tvartą, o modernioje „Draugystės“ salėje taip ir neišspręstos vėdinimo problemos. Nors pastaruoju metu ši salė vis dažniau būna pilna, normalaus vėdinimo stoka trukdo ne tik žiūrovams, bet ir patiems atlikėjams.
Vykdomoji valdžia privalėjo šiuos ūkinius klausimus išspręsti iki jubiliejaus — juk Visaginas vertas geriausio.
Jautėsi ir vieningo šventės scenarijaus stoka. Per mažai dėmesio skirta miesto statytojams, pensininkams ir patiems jauniausiems gyventojams. Galbūt tai iš dalies taip pat susiję su patogių erdvių trūkumu. Vis dėlto kokybiškų renginių buvo daugiau nei problemų.
Ir būtent du renginiai tapo tikrais šventės simboliais.
Rugpjūčio 9-osios eisena ir rugpjūčio 10-osios flashmob‘as. Mastas, energija, šimtai dalyvių — nuo vaikų iki vyresniųjų. Jie buvo „padaryti savo rankomis“ ir suteikė mums retą ir tokį vertingą vienybės jausmą.
Didžiulė padėka Liudmilai Vojevodinai ir jos komandai už flashmob‘ą, taip pat UAB „Visagino linija“ ir Kultūros centrui už eisenos organizavimą. Ir, žinoma, visiems gyventojams, kurie palaikė šias iniciatyvas.
Įsiminė ir vakarai Santarvės aikštėje. Šeštadienį, kai į sceną žengė lietuviškos scenos legendos „G&G Sindikatas“, aikštėje tiesiog nebuvo kur obuoliui nukristi — atvyko daugybė svečių iš kaimyninių miestų. Atmosfera virė, o minia dainavo kartu su atlikėjais.
Sekmadienį aikštė braškėjo per siūles: Ivanas Dornas uždegė Visaginą ir šimtus svečių iš Latvijos savo pozityvia energija, priversdamas šokti ir šypsotis visus be išimties. Šie du vakarai tapo ryškiu jubiliejinės programos finaliniu akordu.
Manau akivaizdu, kad šventė pavyko.
Vienintelis klausimas, kuris tiesiogine ir perkeltine prasme pakibo ore — ar ne laikas mums susigrąžinti fejerverkus?
Su švente, Visaginas!
Tarybos narys Dmitrij Ikonikov
Užsakymas Nr 2025081
