PERSPEKTYVA: Drūkšių ežeras gali tapti bendradarbiavimo tiltu tarp Lietuvos ir Baltarusijos

Birželio 7-8 dienomis Visagino savivaldybės delegacija lankėsi Vitebsko mieste, kur vyko XIV Lietuvos - Baltarusijos Ekonomikos forumas. Be Visagino, Lietuvai atstovavo dar 6 savivaldybės - Panevėžys, Alytus, Zarasai, Anykščiai, Kupiškis ir Rokiškis. Mūsų savivaldybės delegaciją sudarė vicemerė Zinaida Tresnickaja, Tarybos nariai Oleg Davidiuk ir Igoris Davidiuk, IAE regiono verslo ir turizmo informacijos centro direktorė Lena Buško ir Visagino savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyriaus vyr. specialistė Jekaterina Kecalova.

Apie tai, ką forume pristatė Visaginas ir kokios yra ekonominių santykių plėtros, iš baltarusių pusės, perspektyvos, mūsų rubrikoje “Perspektyvos” pakalbėjome su Visagino delegacijos nariu Igoriu Davidiuk.

- Kas atvažiuoja į minėtą forumą ir koks jo tikslas?

- Tai ekonomikos forumas skirtas valdžios ir verslo atstovams. Į kurį atvyksta merų vadovaujamos delegacijos iš skirtingų savivaldybių. Be 7 Lietuvai atstovaujančių delegacijų buvo ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, didžiausio investuotojo Baltarusijoje, UAB "Vakarų medienos grupė" atstovai.

Iš Baltarusijos pusės, be valdžios atstovų, buvo daug logistikos kompanijų. Ir kadangi, tokiuose forumuose dažniausiai bendraujama ir bandoma rasti būdus bendroms problemoms spręsti. Būtent šio forumo metu dažnai girdėjome apie transporto problemas tarp Lietuvos ir Baltarusijos, greitį, krovinių muitinės formalumus, pervežimą. Gavosi taip, kad visi tik ir laukė mūsų pristatymo. Po kurio prie mūsų priėjo Baltarusijos ekonomikos viceministras Pavelas Utopinas ir pasakė, kad juos tai domina ir mes labai produktyviai pabendravome su juo, kartu su Ūkio ministerijos kancleriu G. Miškiniu.

- Reiškia jūs Visagino vardu pasiūlėte Baltarusijai ir Lietuvai kažkokią bendradarbiavimo idėją transportavimo sferoje?

-Taip, idėja yra tame, kad mūsų regione, kuriame sienas su Vitebsko sritimi yra apie 200 km, nėra muitinių perėjimų. Todėl pasiūlėme koncepcija susisiekimui per mūsų bendrą Drūkšių ežerą, kuris yra ES sienoje, bet nėra naudojama transportavimui ir kitiems tikslams.

- Keltas?

- Keltas visada reiškia ilgas sunkvežimių eiles. Mes siūlome funkcionalų eismą, kur tarpusavyje besikeičiančios keleivių ir krovinių vežimo kapsulės nuolat judės iš vieno kranto į kitą. sunkvežimiai iš ES šalių atvyksta, išsikrauna ir iškeliauja atgal, gauti kitą krovinį, iš muitinės sandėlio krovinio judėjimas tęsiasi iki sienos, kur jis tikrinamas Lietuvos pasienyje, tada Baltarusijos ir tada atvyksta į muitinės sandėlį. Taip panaikinama nereikalinga grandinė veiksmų švaistančių laiką ir pinigus tokių kaip draudimo, TIR Carnet knygelių (TIR konvencijos susitariančiųjų šalių pripažįstamas tarptautiniu maršrutu gabenamų prekių dokumentas) pirkimas ir t.t.

Tai gali būti patrauklu verslui, kuris užsiima krovinių saugojimu sandėliuose ir jų išsiuntimu savininko nurodyta kryptimi. Tokiu verslu Lietuvoje užsiima daug kompanijų ir egzistuoja apie 140 muitinės sandėlių, ties siena su Baltarusija - apie 40. Taip pat koncepcija bus įdomi greitųjų siuntų įmonėms, kurios surenka krovinį (t.y. surenkama krovinį, o ne komplektuojamą),  kad išsiųsti jį į Baltarusiją. Pliusas yra tarpusavyje besikeičiančiose kapsulėse, kurias pagal paklausą galima keisti: dieną, pavyzdžiui, bus daugiau keleivinių kapsulių, naktį- krovininių. Tai žymiai atpigintų transportavimo procesą, juolab pasaulyje tokio kol kas nėra.

- Teoriškai viskas skamba tikrai gražiai, bet kaip tai įgyvendinama praktiškai?

- Ši mintis gimė remiantis mūsų IAE infrastruktūros išsaugojimo koncepcija, norint panaudoti ją Visagino ir šalies naudai. Greitu metu taps nereikalinga atominės įrengimo bazė, geru atstumu nuo IAE ir gan arti Šaškių kaimo. Bazė yra arti ežero ir jau paruoštą reikiamą infrastruktūrą, gerą privažiavimą, asfaltuotus kelius ir geležinkelį, sandėlio patalpas, telferinius kranus ir kitą įrangą. Todėl mūsų infrastruktūrinį pasiruošimą vertinu 80 procentų. Iš Baltarusijos pusės gal ir nėra tų 20 procentų, bet reikia suprasti, kad šitas šalies regionas nėra gerai išsivystęs, o kadangi yra susidomėjimas mūsų projektu, tai galėtų tapti impulsu vystymosi link.

- Pagal jūsų sumanymą funikulierių linija bus naudojama ir tarptautiniam keleivių transportavimui?

- Jei mes turėtume tokį keleivinį susisiekimą, dingtų būtinybė vežtis darbuotojus iš tokių tolimų šalių kaip Šri Lanka: tame pačiame siuvimo fabrike galėtų dirbti Baltarusijos gyventoja ir į darbą, atgal važiuoti vos ne kasdien. Ir aišku tai būtų geras spyris turizmo vystymui regione, nes Drūkšių kraštas ne tik gražus, bet yra ir istoriškai vertingas.

Norint pritraukti dėmesį į Drūkšių ežero potencialą, rugpjūčio mėnesį surengsim pirmąsias tarptautines Drakono valčių lenktynes, kur Baltarusijos komanda startuos nuo savo kranto, o mes- nuo savo. Beveik 4 kilometrų distancijoje, valčių susitikimas įvyks ežero centre, kas bus tikrai simboliška, ir tikimės, bus pirmuoju žengtu žingsniu. Kitais metais mes planuojame pritraukti ir kitus ekipažus iš Europos sąjungos šalių.

- Savaime aišku, kad jūsų idėja, įgarsinta forume, sukels diskusijų ir klausimų bangą. Ir pagrindinis klausimas: ar nebus šis sumąnymas tokia pat utopija kaip ir Data centro projektas?

- Apie Data centrą galiu pasakyti tiek, kad jau yra užregistruotas operatorius, šiuo metu jis dirba ties visų reikiamų leidimų gavimu veiklai IAE teritorijoje. Taip pat jis turi dvi užklausas iš kompanijų Lietuvoje ir Olandijoje, dėl įrangos įdiegimo.

Projektas apie kurį kalbame, jo kaina apie 5 mln. eurų, pretenduoja būti infrastruktūriniu transporto srityje ir gali pretenduoti į finansinę ES paramą. Dvi stambios kompanijos jau yra susidomėjusios būti operatoriaus akcininkais. Reikalingas vyriausybės sutikimas dėl valstybės turto naudojimo ir valstybės dalyvavimo susitarimuose su Baltarusija, dėl pasienio punkto ir  muitinės sukūrimo. Projektas svarbus Lietuvai ir Baltarusijai, svarbus Visaginui, kadangi atvyksta nauji investuotojai, medicinos įrangos gamintojai, nerūdijančio plieno technologinių cisternų gamintojai.

Artimiausiu metu planuojam susitikimą Ūkio ministerijoje, yra susidomėjimas iš Baltarusijos ekonomikos ministerijos. Baltarusijos ambasada ir Braslavo pasienio komitetas palaiko mūsų projektą, kas yra gerai, nes kaip keistai neskambėtų, bet šioje šalyje kai kurie klausimai sutvarkomi greičiau nei laisvosiose šalyse. O jei mūsų projektuose dalyvautų visi mūsų Tarybos nariai, tai ir mes viską spręstume daug greičiau.

- Dėkoju už pokalbį ir įdomią perspektyvą.

Jelena Plešak

Straipsnį vertė Lina Latyševa

news.tts.lt