Į Lietuvos biudžetą įbyrėjo nusikalstamo pasaulio uždirbti dešimtys milijonų litų

Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai pastaraisiais metais iš nusikaltimais įtariamų, taip pat su nusikalstamomis grupuotėmis siejamų asmenų valstybės naudai padėjo susigrąžinti ar mokesčių pavidalu sumokėti keliasdešimt milijonų litų.:::

Tačiau nusikalstamai įgytą turtą siekiantys konfiskuoti pareigūnai prabyla ir apie problemas, čia pat nurodydami, jog dalį jų išspręstų - visuotinis turto deklaravimas.

Pusmetį veikiančios Lietuvos kriminalinės policijos biuro Turto susigrąžinimo valdybos viršininkas Arūnas Girdauskas BNS teigė, kad biure nuo 2004 metų siekiama sukurti ir įgyvendinti organizuotų nusikalstamų grupuočių ir susivienijimų narių, su jais susijusių asmenų ekonominio potencialo tyrimo metodiką.

„Mūsų valdybos pavadinimas gana įdomiai skamba, daugeliui suprantama, kad ši valdyba kažkoks baubas, monstras, kuris atiminės turtus iš turtuolių, politikų, valstybės tarnautojų ar kitų nusikaltėlių. Dalis tiesos tame yra - valdybos užduotis, kaip ir kitų nacionalinių teisėsaugos institucijų, atliekant kriminalinį žvalgybinį tyrimą ar vėliau ikiteisminį tyrimą, gebėti atlikti ir vadinamąjį finansų tyrimą potencialių įtariamųjų atžvilgiu“, - BNS sakė A. Girdauskas.

Pasak kriminalinės policijos pareigūno, daugeliu atveju nusikaltimas daromas tam, kad būtų gauta finansinės naudos. Toks turtas (pinigai, materialusis turtas) tampa nelegalus, o kad jį įteisintų, daugelis nusikaltėlių išgalvoja įvairius legalizavimo būdus, tokį turtą slepia, maskuoja, dauguma pasitelkia artimuosius, pažįstamus.

„Galima būtų prisiminti daug tokių tyrimų, tačiau vieni iš pagrindinių - eurų klastojimo byla, kai buvo sulaikyta organizuota grupė Kaune, klastojusi eurus. Finansų tyrimo metu nustatyta, kad įtariamieji gavo daugiau nei 8 mln. litų neteisėtų pajamų. Šios pajamos gautos ir legalizuotos nesumokėjus valstybei mokesčių. Teismo sprendimu iš įtariamųjų konfiskuota turto už maždaug 10 mln. litų“, - sakė A. Girdauskas.

Pasak jo, valdybos tyrimo objektai - stambios nusikalstamos verslo schemos, kurių struktūroje gali būti ne tik organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo lyderiai, nariai, bet ir kitos „baltosios apykaklės“, sukčiai, o galbūt ir valstybės tarnautojai. Jis teigia, kad klaipėdietis verslininkas Gediminas Jacka, kuris sulaukė įtarimų žmogžudysčių byloje, su žmona po pareigūnų atlikto kruopštaus finansų tyrimo į valstybės biudžetą sumokėjo beveik 619 tūkst. litų. Taip pat mokesčių valstybei sumokėjo gerai žinomas Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas Arikas Pastuškovas.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Turto susigrąžinimo valdyboje atliekama ne viena dešimtis tyrimų - dėl šešėlinių Vilniaus taksi įmonių nusikalstamos veikos, „Vilniaus gėlių prekybos“ galbūt neapskaitytų pajamų bei nesumokėtų mokesčių, MMM sukčiavimo, bendrovės „flyLAL - Lithuanian Airlines“ ir kitų bendrovės „flyLAL Group“ valdomų ir (ar) su jomis susijusių juridinių asmenų vykdytos nusikalstamos veiklos. Tęsiami darbai ir ikiteisminiame tyrime dėl "agurkinių" nusikalstamo susivienijimo veiklos, jo lyderių, artimųjų neteisėto praturtėjimo, kituose tyrimuose.

Vienas iš pastarųjų Turto susigrąžinimo valdybos darbų - gruodžio pradžioje po ilgalaikio žvalgybinio tyrimo išanalizavus gautą kriminalinės žvalgybos informaciją, atliktos kratos Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono prekyvietėse realizuojančiose mėsą, jos gaminius ir kitus produktus. Nustatyta, kad prekyvietėse neapskaitytų prekių apyvarta viršijo 2,5 mln. litų per metus. Tokiu būdu išvengta beveik 1 mln. litų mokesčių į valstybės biudžetą per vienerius metus.

„Turimais duomenimis, toks prekyvietėse mėsos ir jos gaminių realizavimas vyko jau kelerius metus, todėl bus tikrinama ne mažiau nei penkerių metų laikotarpio bendrovės veikla. Galima pagrįstai įtarti, jog šis juridinis asmuo per penkerius metus padarė apie 8 mln. litų žalos valstybės biudžetui nesumokėdama mokesčių“, - sakė A. Girdauskas.

Šiuo atveju atlikus išsamų finansų tyrimą, juridinio asmens ir vadovų priklausančiam turtui apribota nuosavybės teisė daugiau kaip už 5 mln. litų. Įmonės vadovai turės pasiaiškinti dėl piniginių lėšų kilmės, už kurias įgytas turtas. Pasak A. Girdausko, kyla ir nemažai problemų siekiant atimti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Be to, nėra suformuotos aiškios teismų praktikos.

„Dažniausiai įtariamieji turtą grindžia giminaičių lėšomis, kurių teiginius, kad tokios lėšos yra jų viso gyvenimo santaupos, patikrinti ir paneigti yra sudėtinga, nes jie neprivalo deklaruoti savo piniginių lėšų. Teismų praktikos pagal neteisėtą praturtėjimą beveik nėra, o jei ir yra - kol kas pirmosios ar antrosios instancijos. Aukščiausiojo Teismo Senato sprendimų dėl šio straipsnio taikymo dar neturime, tačiau laukiame ir tikimės, jog sausio mėnesį juos jau turėsime“, - BNS sakė A. Girdauskas.

Pareigūno manymu, kai kurias nuostatas, įpareigojančias įtariamuosius deklaruoti turtą ir jį pagrįsti, tikslinga perkelti į jau galiojančius teisės aktus, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą. „Dalis problemų galėtų būti išspręsta įvedus visuotinį deklaravimą, kuris panaikintų ar iš dalies išspręstų tariamų dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų turėjimą, skolinimą, atsiradimą“, - BNS sakė A. Girdauskas.

delfi.lt