Šengenas – mažaskaimas, pakeitęs Europos istoriją

Liuksemburge esantis Šengeno kaimas – vieta, kur buvo padėti pamatai laisvam judėjimui visame Europos žemyne.
Prie Mėzės upės, ten, kur susikerta Liuksemburgo, Prancūzijos ir Vokietijos sienos, stovi nedidelis Šengeno kaimas. Nepaisant savo kuklaus dydžio, jis tapo viena svarbiausių vietų šiuolaikinėje Europos istorijoje. Būtent čia 1985 metų birželio 14 dieną buvo pasirašytas Šengeno susitarimas – dokumentas, kuris pradėjo ilgą ir reikšmingą procesą, atvėrusį valstybių sienas milijonams europiečių.

Susitarimas, pakeitęs žemyno veidą
Birželio dieną, 1985-aisiais, penkios tuometinės Europos Ekonominės Bendrijos šalys susitiko ant laivo „Marie-Astrid“, prisišvartavusio Šengene, ir pasirašė susitarimą, kuris leido laisvą žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimą be vidinių sienų kontrolės. Tai buvo pirmasis toks sprendimas Europoje – drąsus žingsnis link gilesnės integracijos.
1990-aisiais buvo pasirašyta įgyvendinimo konvencija, dar labiau sustiprinusi šią viziją ir įvedusi praktinius sprendimus, kaip organizuoti laisvo judėjimo zoną. Šengeno vardas netruko tapti simboliu – šiuo žodžiu vadinama visa erdvė, kurioje nebeliko vidaus sienų. Ši zona šiuo metu apima daugiau kaip dvidešimt valstybių ir šimtus milijonų žmonių.

Gyvas paveldas – muziejus, simboliai ir žmonės
Siekiant įamžinti šią istorinę vietą, Šengeno kaime buvo įkurtas Europos muziejus. Jame lankytojai gali susipažinti su susitarimo istorija, pamatyti dokumentus, nuotraukas, laivo modelį ir kitus autentiškus eksponatus. Vienas iš pagrindinių akcentų – lankytojų pasas, kurį galima pažymėti simboliniu „Šengeno antspaudu“. Tai tampa asmenine patirtimi – priminimu, kad laisvas judėjimas yra privilegija, kurios negalima laikyti savaime suprantama.

Prie muziejaus stovi trys plieninės stelos – vertikalios konstrukcijos su žalvario žvaigždėmis, simbolizuojančiomis Europos vienybę. Tai ne tik meninis objektas, bet ir giliai prasmingas simbolis – perėjimas be fizinių kliūčių, bet su didele atsakomybe. Šengeno bendruomenė aktyviai puoselėja šį paveldą. Vietos gyventojai, mokyklos ir kultūros centrai organizuoja renginius, diskusijas ir menines instaliacijas, o kiekvienais metais čia vyksta Europos dienos minėjimas. Tai ne šiaip vieta žemėlapyje – tai gyva Europos vertybių laboratorija. Be to, pats kaimas išlaikęs savo žavesį – akmeniniai pastatai, vynuogynai, ramus upės krantas sukuria unikalią atmosferą. Istorija čia susilieja su gamta, o politiniai sprendimai tampa apčiuopiami net vaikštant akmenimis grįstomis gatvelėmis. Muziejuje eksponuojami ne tik dokumentai, bet ir žmonių istorijos – pasakojimai, kaip gyvenimas pasikeitė po susitarimo. Kai kuriems tai reiškė galimybę mokytis kitoje šalyje, kitiems – įsidarbinti be biurokratinių kliūčių.

Europos paveldo ženklas – reikšmingas įvertinimas
2017 metais Šengeno kaimui buvo suteiktas Europos paveldo ženklas (EuropeanHeritageLabel). Tai reikšmingas įvertinimas, skiriamas vietoms, kurios simboliškai atspindi Europos vienybės, bendros istorijos ir kultūrinės tapatybės idėjas. Šengenas atitiko visas šias sąlygas – jis tapo viena iš tų vietų, kur Europa ne tik egzistuoja, bet ir veikia. Šis ženklas patvirtina, kad Šengenas yra daugiau nei vieta, kur pasirašytas dokumentas – tai simbolinis Europos susitarimo rezultatas, išreikštas realiomis piliečių teisėmis. Jis primena, kad laisvė, kuria šiandien mėgaujamės, buvo įgyta politinės drąsos ir bendradarbiavimo dėka.

Šiandien – daugiau nei istorija
Šengenas nėra tik istorijos pamoka – tai ir šiandien veikiantis modelis. Kasdien milijonai žmonių keliauja, studijuoja, dirba ar lankosi kitose ES šalyse, nes gali tai daryti be sienų. Tai praktiška, bet kartu ir idėjiška laisvės išraiška. Šengeno zonos veikimas ne visada lengvas – pasitaiko politinių įtampų, laikinų sienų grąžinimų, bet pagrindinis principas – pasitikėjimas tarp valstybių – išlieka kertiniu akmeniu. Kiekvienas iš mūsų, kertantis Europos sienas be sustojimo, esame šios istorijos dalis. Be to, Šengeno paveldas tiriamas ne tik Europoje – tai modelis, kuriuo domisi kiti regionai pasaulyje. Kai kurios Afrikos ir Pietų Amerikos šalys svarsto galimybę pritaikyti panašų judėjimo modelį. Šengenas yra ir studentų, mokytojų bei politikos tyrinėtojų lankoma vieta. Tai gyva klasė, kurioje analizuojama, kaip politinis susitarimas virsta socialine realybe. Turistai atvyksta čia ne tik dėl muziejaus – jie nori pajusti Europą: ne biurokratinę, o žmogišką, atvirą, artimą. Šengenas tampa vieta, kur susitinka idealai ir kasdienybė. Šiame kaime sienos neegzistuoja ne tik žemėlapyje – čia jos nyksta mintyse ir širdyse. Tai daro Šengeną nepaprastu – vieta, kur Europa kalba ne proklamacijomis, o tyliu susitarimu gyventi kartu.

Daugiau informacijos: https://geo.osnabrueck.de/ehl/EN/map
www.europospulsas.lt