Apie Žemaitiją Visagine

Visaginas pasaulyje garsus kaip daugiatautis miestas, bet niekas nekalba apie tai, kad jaunieji specialistai buvo siunčiami ir jo statyti važiavo atstovai iš visų Lietuvos etninių regionų. Kitataučiui neregimi etninių regionų žmonių charakterių, rūbų, tarmės skirtumai, bet mes puikiai žinome, kad jie tikrai yra. Kitų tautų margumyne jie paskęsta ir tampa lyg ir vienodai lietuviški. Gal kartais stebina, kad Visagine nesusiformavo vienalytė lietuviškos kultūros diaspora, kuri pajėgtų kitų tautų žmonėms pademonstruoti kultūros senumą ir unikalumą. Labiau stilizuotai jį pristato stipraus politiko S. Kotovo reguliuojamas šokių kolektyvas „Visagino gervė“, visokius subtilumus išmananti šokių vadovė G. Chutorskich, kitų tautų žmonių buvimas Respublikinėse dainų šventėse, kitų rajonų renginiuose, bet Lietuvos regionų esmingumas neatsiskleidžia. Tiesiog nėra laiko ramesnei tarties analizei, šiuolaikinei jos plėtotei apžvelgti. Šiemet LR Seimas metus dedikavo Žemaitijai (tai puiku, nes tikėtina, kad bus ir Aukštaitijos, jei to sieksime).

Ta proga Visagino viešosios bibliotekos (Taikos pr. 52) Komunikacijų salėje 2019 m. spalio 25 d. 16.00 val. organizuojamas sambūris. Į jį kviečiame visus tikrinius ir pustikrius žemaičius, jų artimuosius ir tuos, kurie nori pajusti šio didžiulio Lietuvos etninio regiono ypatumus. Atvykti kviečiame ne tik visaginiečius, bet ir gretimų rajonų žmones, nes dalyvaus stebuklinga viešnia iš Skuodo – Dalia Zabitienė su jai gelbstinčiu vyru, regiono žinovu kitaip.

Renginyje veiks literatūros žemaičių kalba, pasirodžiusios Nepriklausomybės metais, paroda, bus skaitomos senos ir naujos eilės žemaičių kalba, dainuojama akomponuojant kanklėmis, demonstruojamas Žemaičių pasas ir ženklelis, pasakojamos naujos ir senos tradicijos. Vedančioji viešnia sakė, kad gali kalbėti iki ryto apie tai, kas jums įdomu... Būtų puiku, jei Visagine įsikurtų koks Žemaičių draugijos skyrius ar padalinys, o gal šis atkeliavusiųjų miestas taptų Žemaičių draugijos Aukštaitijos skyriumi? Tiek įdomių žemaičių turime – ir vicemerė A.Grigienė, ir savivaldybės direktorius A.V.Bukauskas, ir kantri prezidentė E.Čekienė, ir buvęs direktoriaus pavaduotojas V.Šlaustas su pačia, ir buvusi strategininkė V.Abaravičienė, finansininkė I.Kaziukonienė, visas pulkas įvairių sričių ir lygių specialistų, dabar nedirbančių ar dar tik pastarųjų anūkais būnančių... Net LR Seime yra Žemaičių draugija... Įmanoma viskas – nutarsite patys. O gal dar kokia bulve, sula, kastiniu ar šiaip kokiu skanumynu pasidalinsite? Tik nereikia niekuo įsipareigoti – kaip nuspręsite taip ir bus.

Kas ta paslaptingoji viešnia, Žemaitijos žiniuonė? Dalia Tamošauskaitė-Zabitienė g. 1973 m. Mosėdyje (Skuodo r.). Baigė tuometinę Mosėdžio vidurinę mokyklą. Kretingos Šv. Antano kolegijoje, vėliau tapusioje Šv. Antano religijos mokslų institutu prie Kauno Vytauto Didžiojo universiteto teologijos fakulteto, mokėsi religinio folkloro ir etnomuzikavimo. Šiaulių universitete įgijo lietuvių filologijos bakalauro diplomą bei literatūrologijos magistro laipsnį. Suteikta filologijos magistro kvalifikacija. Kaip gabiai ir perspektyviai studentei paskirta prestižinė Povilo Višinskio stipendija (2008 m.). 1996 m., 2001 m., 2004 m. Skuodo rajono savivaldybės viešosios bibliotekos su Skuodo žemaičių draugija rengiamų žemaitiškos kūrybos konkursų „Koram žemaitėškā“ nugalėtoja. VII ir X Respublikinių tarmiškos kūrybos konkursų, kuriuos suorganizavo Etninės kultūros globos taryba prie Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Etninės kultūros draugijos Tarmių plėtros grupės Rytų aukštaičių sambūris, Kauno rajono savivaldybės Raudondvario kultūros centras ir kūrėjų klubas „Žaliažolė“, prizininkė (2014 m., 2017 m.), V ir IX – absoliuti nugalėtoja (2012 m., 2016 m.). Kaip Žemaitijos regioną reprezentuojanti šiuolaikinė tarmiškos kūrybos autorė buvo pakviesta savo kūrybos paskaityti į tarmėms skirtą TV laidą „Duokim garo!“ (1916-12-17). Jai suteiktas Skuodo žemaičių draugijos kasmet vienam aktyviausiam etninės kultūros puoselėtojui ir propaguotojui skiriamas „Kiečiausio žemaičio“ titulas (2013 m.). Už neatlygintiną veiklą puoselėjant ir propaguojant žemaičių etninę kultūrą „Metų moters“ Skuodo rajone rinkimuose įteikta nominacija „Metų altruistė“ (2017 m.). Etninės kultūros globos tarybos prie LR Seimo Žemaitijos regiono tarybos apdovanota kaip viena iš labiausiai Žemaitijos etninei kultūrai nusipelniusių žmonių (2019).

Kūryba lietuvių bendrine kalba pradėta publikuoti 1986 m. Skuodo rajono laikraštyje „Mūsų žodis“. Vėliau būta publikacijų Mažeikių rajono laikraštyje „Santarvė“, eilėraščių vertimų į latvių kalbą – Liepojos (Latvijos Respublika) rajono laikraštyje „Kursas laiks“. Respublikinėje spaudoje poezija pradėta spausdinti 1995 m. Eilėraščiai publikuoti prestižiniuose respublikiniuose kultūros-meno leidiniuose „Metai“, „Literatūra ir menas“, „Nemunas“ bei „Durys“, Šiaulių universiteto leidinyje „Parkas“, almanachuose „Baltija“, „Varpai“, „Šiaurės Lietuva“. Kol kas vienkartinių publikacijų būta almanachuose „Poezijos pavasaris“ (2017), „Atokios stotys“ (2014), „Už kalno kalnas“ (2018) ir kt. „Literatūroje ir mene“, „Nemune“ bei „Metuose“ taip pat išspausdinta jos, kaip literatūrologės, kritikos straipsnių – knygų recenzijų.

Siekdama įrodyti, kad jos gimtoji žemaičių kalba yra lygiai tokia pat viskam tinkama, kaip ir lietuvių bendrinė, tarmiškai rašo noveles, humoreskas, pasakas, eilėraščius bei mokslinius ir publicistinius straipsnius. Visa tai publikuota periodikoje bei knygose: žemaitiškuose laikraščiuose „A mon sakaa?“ (1991–1993) ir „Žemaitėjės naujynas“, žurnale „Žemaičių žemė“, Skuodo rajone gyvenančių bei iš jo kilusių žemaitiškai rašančių autorių kūrybos rinktinėje „So meilė tievėškē (2008), žemaitiškuose skaitiniuose vaikams „Cīrulielis“ (2016), žemaičių grožinės kūrybos antologijoje „Žemaitē / Žemaičiai“ (2018). Kaip šiaurės žemaičių telšiškių patarmės pavyzdys jos eilėraščiai išspausdinti mokomojo pobūdžio knygose „Šiaurės žemaičiai telšiškiai“ (2014), Juozo Pabrėžos „Žemaičių kalba ir rašyba“ (2016).

Inicijuoja, organizuoja ir veda daug įvairių renginių (knygų pristatymų, kūrybos vakarų ir t. t.) Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešojoje bibliotekoje. Yra Skuodo žemaičių draugijos tradicinių renginių, skirtų Tarptautinei gimtosios kalbos dienai, Žemaičiu vienybės dienai, Baltų vienybės dienai, organizatorė ir vedėja. Senovės lietuvių meilės deivės Mildos šventės, kuri šiemet Skuodo rajone vyks jau aštuntą kartą, iniciatorė, organizatorė bei vedėja (2012–2019 m). Salamiestyje (Kupiškio r.) žemaitiškai vedė respublikinį kapelų festivalį „Atkelkim svečiams vartelius“ (2013 m., 2014 m.). Žemaitiškų skaitymo Skuodo rajono ir visos Žemaitijos regiono turų vertinimo komisijos pirmininkė (2016, 2017, 2018), vedė žemaičių kalbos pamokas internete (http://www.zemaiciukalba.lt/).

Yra programos „Žemaičių kultūros diena“ režisierė ir vedėja. Ši programa parodyta Žemaitijoje bei kituose Lietuvos regionuose. Veda identitetą propaguojančias pamokas bendrojo lavinimo mokyklose. Suorganizavo, vedė net šešių valandų trukmės tarmišką edukacinę programą Pasaulio žemaičių dienų atidaryme Naisiuose (Šiaulių r.) (1916 m.). Ji ir Skuodo raj. vaikų programos „Mes – Žemaitėjės vākā“ idėjos autorė bei vedėja. Ignalinos raj. savivaldybės viešosios bibliotekos Mielagėnų filiale vedė Europos kalbų dienai skirtą popietę apie grožinę literatūrą žemaičių kalba. Specialiai parašo tekstus žemaičių kalbos diktantui (šiemet Skuode jau įvyko trečią kartą), padiktuoja ir ištaiso rašiusiųjų darbus. Ir dar daugybė visko, įtakojančio akademinį požiūrį.


Visagino savivaldybės administracijos informacija