Astridos Lindgren Pepė Ilgakojinė – vis dar mylimiausia raudonplaukė pasaulyje
Šiandien visame pasaulyje švenčiama Tarptautinė vaikų knygos diena. Savaitės pradžioje Švedijoje paskelbtas ir Astridos Lindgren, vienos žymiausių pasaulyje vaikų rašytojos, premijos lauretas. Šiemet juo tapo australų iliustratorius Shaunas Tanas.:::Nuo A. Lindgren mirties praėjo jau devyneri metai, tačiau susidomėjimas jos kūryba neslopsta, knygos ir personažai toliau džiugina mažuosius skaitytojus.Vienas pačių žinomiausių rašytojos sukurtų personažų – raudonplaukė mergaitė styrančiomis kasomis ir skirtingomis kojinėmis – Pepė Ilgakojinė. Holivudas neseniai pasklebė planuojantis ekranizuoti šią istoriją, kurią rašytoja kadaise sukūrė savo dukrai Karin Nyman.
Dabar K. Nyman prisimena, kad pirmą kartą apie Pepę Ilgakojnę ji išgirdo vaikystėje, kai puikiai vaikiškas istorijas pasakojančios mamos primygtinai paprašė papasakoti ką nors naujo: „Vieną vakarą sirgdama gulėjau lovoje ir vis prašiau mamos man papasakoti kokią istoriją. Nebegalėdama tverti mano zyzimo, ji desperatiškai perklausė, ką gi norėčiau išgirsti. Tada ir sugalvojau, kad noriu istorijos apie mergaitę keistu vardu – Pepė Ilgakojinė. Mačiau, kad šis keistas vardas ją sudomino ir pamažu gimė visiems dabar taip gerai žinoma istorija, vėliau virtusi knyga.“
Taip prie mažosios Karin lovos gimė Pepilota Viktualija Rulgaldina Krusminta Efraimo duktė Ilgakojinė, kapitono Efraimo Ilgakojinės, buvusio jūrų siaubo, o dabar negrų karaliaus duktė – visame pasaulyje žinoma trumpučiu Pepės vardu. Tai pati stipriausia, nuoširdžiausia ir turtingiausia pasaulyje mergaitė, viena pati su beždžionėle vardu ponas Nilsonas ir arkliu gyvenanti Švedijos kaimelyje. Ir turinti du ištikimus draugus – Tomį ir Aniką.
Dabar šis personažas plačiai žinomas visame pasaulyje, o Švedijoje laikomas beveik nacionaline vertybe. Kai kurie žmonės jam net paskiria visą savo gyvenimą. Viena tokių – daktarė Ulla Lundqvist yra parašiusi apie Pepę daktaro disertaciją. Pasak jos, Pepė ją lydėjo visą gyvenimą nuo pat vaikystės, kai pirmą kartą perskaitė knygą: „Man ji nuo pat vaikystės rodėsi kaip nepaprasta linksmuolė, drąsi mergaitė, kuri išdrįsdavo padaryti viską, kas tik jai šaudavo į galvą, ir apie ką mes būdami vaikais svajojam. Ji tokia savimi pasitikinti, stipri, kilni ir miela, o kupina nuotykių knyga papasakota su tokiu humoru ir sąmoju, kad neverta stebėtis, kodėl ji taip patinka mažiesiems.“
Tačiau, pasak U. Lundqvist, šis personažas simbolizuoja ir dalykus, svarbius suaugusiesiems: „Pepė, mano galva plačiąja prasme simbolizuoja ir moterų emancipacijos idėją. Tai, kad pats stpriausias vaikas pasaulyje yra mergaitė – be galo svarbu. Knyga pasirodė pirmaisiais pokario metais, o pokario moterys Švedjoje buvo pirmoji emancipuotų moterų karta. Šis kontekstas čia, manau, taip pat svarbus.“
Neblėstantis knygos populiarumas buvo lydimas ir daugybės jos ekranizacijų. Pirmasis filmas apie Pepę pasirodė dar 1949 m.
Nors rašytojos dukra K. Nyman, prisipažįsta giliai širdyje norėjusi, kad Pepė būtų likusi tik knygose, jos mama esą laikėsi kitos nuomonės. Ji niekada neprieštaravo knygos ekranizavimui kine arba teatre, nes manė, kad visi būdai tinkami prikelti Pepę naujam gyvenimui: „Žinau, jog Astrida manė, kad jei tik Pepės pasirodymas teatre ar kine vaikus pradžiugina ji turi ten būti.“
Visos A. Lindgren kūrinių teisės priklauso autorės vaikų ir anūkų įkurtai ir K. Nyman sūnaus Nilso administruojamai „Saltkrakan AB“. Anot Nilso, jie stengiasi gana kruopščiai atsirinkti projektus ir idėjas, kurioms suteikia autorines teises: „Į mus kreipiasi tikrai nemažai televizijos kompanijų siūlydami savo idėjas, bet iš patirties žinome, kad tikrai ne visi projektai būnai įgyvendinami. Dar mažiau jų būna sėkmingi“.
Į A. Lindgren kartą kreipėsi ir pats animacijos genijumi tituluojamas Miyazaki. Jis buvo atvykęs į Švediją, kalbėjosi su rašytoja, bet jos pritarimo savosioms idėjoms taip ir negavo.
Viena sėkmingiausių ekranizacijų laikoma pačių švedų sukurta Pepės istorija, ekranuose pasirodžiusi 1969 m. Vėliau ji buvo dubliuota angliškai ir išleista kaip daugiaserijinis televizijos filmas. Pagrindinį Pepės vaidmenį filme atlikusi Inger Nilsson sako, kad raudonplaukė mergaitė buvo tapusi ir liko neatskiriama jos gyvenimo dalimi. Šis būtent jos įkūnytas personažas Švedijoje labai populiarus, o pati aktorė iki šiol puikiai atpažįstama.
Tiek J. Nyman tiek ir U. Lundqvist pripažįsta, kad ne visos ekranizacijos buvo tokios sėkmingos. Esą buvo nemažai ir nepasisekusių bandymų, kuriuose taip ir nepavyko atskleisti tikrojo taip visų mėgstamos Pepės charakterio.
Pagal bbc.com informaciją
Bernardinai.lt
