Aurimas Navys mokė paskaitos dalyvius kovoti su dezinformacija
Jurgita ULKIENĖ
Neseniai į Uteną atvykęs vienas Visuomenės informacinio saugumo agentūros įkūrėjų bei vadovų, karybos apžvalgininkas, gynybos bei saugumo ekspertas ir psichologas Aurimas Navys, daugiau nei 17 metų tarnavęs Specialiųjų operacijų pajėgų karininku, surengė neformalią paskaitą-diskusiją. Buvęs karininkas pasakojo apie saugumo situaciją Europoje ir Lietuvoje, patarė kaip kovoti su dezinformacija ir informaciniais karais, kaip atsirinkti informaciją ir nepasiklysti tikrinant faktus. Užsiėmimo dalyviai taip pat stiprino savo gebėjimus informaciniame lauke.
Informacija – didžiulė jėga
Prisistatydamas auditorijai lektorius sakė, kad labiausiai save mėgsta apibūdinti taip: „Stengiuosi pirmiausia tiek save, tiek pasaulį padaryti geresnį“.
A. Navys pabrėžė, kad informacija ir informacinės operacijos aprėpia kur kas platesnį žmonių kiekį, jomis galima pasiekti kur kas daugiau, nei jėga. Net ir pinigų daromą įtaką galima sumažinti ar net eliminuoti paveikiant ir keičiant žmonių sąmonę, prieinant prie jų jiems suprantamu būdu, stengiantis, kad žmonės maksimaliai suprastų ir žinotų, kas vyksta bei gebėtų kritiškai mąstyti.
Anot lektoriaus, labai svarbi valstybei yra strateginė komunikacija – priemonė įtvirtinti savo užsienio politiką ir taip apsiginti nuo priešų. Deja, Lietuvoje tokios priemonės įdiegti nepavyko, nors panašią taktiką taiko bet kuris save reklamuojantis verslas, ar naujienų portalai, pateikiantys sensacingas straipsnių antraštes, kartais net neatitinkančias straipsnio turinio.
„Kaip vaikus traukia saldainiai, taip suaugusiuosius – seksas, kraujas, nelaimės ir pinigai“, – patikino A. Navys.
Konspiracijos teorijos ir mąstymo būdai
Kaip teigė gynybos bei saugumo ekspertas, Nobelio premijos laureatas psichologas Danielis Kahnemanas atliko tyrimus ir pateikė išvadas apie tai, kad 95 proc. atvejų žmonės nemąsto. „Taip sudėliota genetiškai, – aiškino A. Navys. – Iš čia ateina visos konspiracijos teorijos – man geriau pagalvoti, kad ant žemės guli gyvatė, kai aš matau virvę, ir pasitraukti, negu galvoti, kad ten virvė, bet iš tiesų ten bus gyvatė, kuri man įgels. Dėl to geriau tikėti įvairiomis skelbiamomis nesąmonėmis, nes galbūt tai yra tiesa. Visa tai mūsų galvose vyksta labai greit ir mes to net nepastebime. Tai yra pirmas mąstymo būdas.“
Greitas atsakymas „pritariu“ arba „nepritariu“ net nepagalvojus, anot lektoriaus, yra pirmas mąstymo būdas. Kaip pavyzdį jis pateikė iki šiol gyvą mitą, jog viduramžiais žmonės buvo neišprusę ir tikėjo, jog žemė plokščia. „Iš tiesų, kad žemė yra apvali dar III a. pr. Kr. įrodė graikų matematikas Eratostenas. Jis netgi paskaičiavo jos skersmenį, apsirikęs vos tūkstančiu kilometrų, – pasakojo A. Navys. – Jeigu išnagrinėtume Vatikano archyvus, pamatytume, jog viduramžiais žmonės buvo tikrai išsilavinę ir visi, išskyrus galbūt tik neraštingus asmenis, žinojo, jog žemė yra apvali.“
„Ar esate girdėję apie tai, kad mūsų smegenys išnaudojamos ne visu pajėgumu?“ – prie kito pavyzdžio perėjo lektorius ir paklausė, kiek procentų smegenų įprastai veikia. A. Navys patikino, jog sveiko žmogaus smegenys visada veikia visu pajėgumu, nes kitaip negalėtume judėti, galvoti, girdėti, matyti ir t. t. Vadinasi, kažkur kažkada išgirstas teiginys taip pat tėra mitas, bet jis „užkibo“, nes pritiko, ir net nepatikrinus informacijos ji priimta kaip teisinga.
Lietuviai informacijos netikrina
Pagal Briuselio leidinio „EUobserver“ praėjusių metų duomenis, Lietuvoje tik 11 proc. žmonių pasitikrina, tarkim, socialiniuose tinkluose išgirstą informaciją. Pagal šį rodiklį esame paskutiniai Europoje. Pirmieji šioje statistikoje – skandinavai, ten net daugiau nei 80 proc. piliečių informaciją tikrina.
„Vadinasi, 9 iš 10 lietuvių patiki viskuo, ką perskaito socialiniuose tinkluose“, – pabrėžė lektorius. Galima būtų kaltinti sovietinius laikus, tada lietuviams diegtą propagandą, bet Estijoje situacija kitokia – ten piliečiai informaciją vertina kelis kartus atsargiau, nei tai daro Lietuvos gyventojai.
A. Navys atskleidė, kodėl taip yra – viena vertus, estai buvo mažiau tremiami, represuojami. Kita vertus, atgavus nepriklausomybę Estijoje ne tik iš karto atsisakyta visų sovietinių reliktų, dekomunizuota sistema, bet svarbiausia – mokyklose buvo pradėta diegti visai kitokia vertybių sistema ir mokymas. „Vadinasi, žmones galima išmokyti mąstyti, – akcentavo ekspertas. – Kaip tai padaryti? Vienas būdas – pradėti nuo švietimo. Kitas būdas – objektyvi, mąstyti mokanti žiniasklaida.“
Baimė, pasitenkinimas, prisitaikymas
Lektoriaus teigimu, yra trys žmonių elgesio varikliai: baimė, pasitenkinimas ir konformizmas. Pirmieji du yra psichofiziologinės (psichofiziologija – psichologijos šaka, tirianti biologinių savybių (ypač nervinės sistemos) ir jų visumos reikšmę, taip pat jų vaidmenį nulemiant psichinę veiklą, pastovius individualius psichologinius skirtumus) reakcijos, trečiasis – evoliucijos metu įgyta reakcija. Baimė yra seniausia psichofiziologinė reakcija.
„Kai 2008 m. prasidėjus krizei ir atsidarius sienoms žmonės pradėjo masiškai plūsti į Airiją ir kitas šalis, politikai pradėjo juos dar labiau gąsdinti: „Jei jau išvažiuosit, tai nebesugrįšit atgal – nebeįsileisim“, – baimės reakcijos pavyzdį pateikė A. Navys. – Žmogus bėga, nes bijo. Jei jį gąsdinsi dar labiau, jis bėgs dar toliau. Tai yra visiškai neracionalus ir nelogiškas politikų elgesys. Bet baimė žmoguje iškart įjungia reakciją, ką daryti – bėgti ar kovoti.“ Anot psichologo, baimės jausmas išnaudojamas ir provokuojant klientus pirkti. Pavyzdžiui, siūloma prekė, kurios neva liko „tik du vienetai“, taip sukeliama baimė, kad prekės nebeliks.
Pasitenkinimo jausmas skatinamas kiek kitaip – tariamai arba iš tikrųjų pritaikius nuolaidą prekei, žmogus jaučiasi patenkintas, jog sutaupė.
Konformizmas, pasak psichologo, yra prisitaikėliškumas, pasyvus prisiderinimas prie esamos tvarkos ar vyraujančios nuomonės – būsiu toks, kaip visi. Labai geras to pavyzdys – viename JAV naujienų portale buvo paskelbtos dvi nuotraukos ir paprašyta pažymėti, kurioje nuotraukoje daugiau žmonių. Vienoje nuotraukoje užfiksuota Donaldo Trampo, kitoje – Barako Obamos inauguracija. Ir nors B. Obamos inauguracijoje dalyvavo akivaizdžiai daugiau žmonių, apie 15 proc. respondentų pasirinko D. Trampo inauguracijos nuotrauką. Dauguma pasirinkusių šią nuotrauką buvo D. Trampo ir respublikonų šalininkai.
Kaip teigė A. Navys, pagal atliktus tyrimus, Lietuvoje konformizmo lygis iš visų ES šalių yra pats didžiausias.
Informacijos kiekis prislegia
„Dabartinės neuropsichofiziologijos mokslo tendencijos sako – ne faktai sukuria nuomonę, o nuomonė sukuria faktus, – atskleidė lektorius. – Ši tendencija labai pavojinga, nes mūsų smegenys projektuoja pasaulį. Anksčiau ši tendencija buvo ne tokia ryški, dabar ji sustiprėjo dėl informacijos pertekliaus, dėl daugybės informacinio triukšmo, dėl mano minėtų trijų mechanizmų, veikiančių žmogaus reakciją. Mūsų organizmas veikia kaip visu greičiu važiuojantis automobilis, kuriame visi mechanizmai dirba visu pajėgumu, o mes paspaudžiame stabdį.“
Tai, eksperto teigimu, vyksta nuolatos, ypač dabar, karo metu, ir veikiant stiprioms emocijoms – nuolat esame „bėk – kovok“ būsenoje. Dėl informacinių šiukšlių kuriami jau nebe informaciniai, o biologiniai procesai, kai išsiskiria hormonai kortizolis, adrenalinas, noradrenalinas, todėl organizmas nepailsi net naktį. Pasak A. Navio, dėl to žiniasklaidos priemonėms reikia mažinti informacinių šiukšlių kiekį ir mažinti skaitytojų bei žiūrovų emocinį krūvį.
Psichologinis pagrindas taip pat svarbus
Kaip aiškino lektorius, visa tai – tai biologinis arba psichofiziologinis pagrindas, paaiškinantis, kodėl mus veikia informaciniai karai, psichologinės operacijos ir panašiai. Psichologinis pagrindas priežasties, kodėl patikime tuo, kas sakoma – žmonės turi supaprastintą pasaulio modelį ir priima pasaulį ne tokį, koks jis yra, o tokį, kokį įsivaizduoja.
Anot psichologo, ar žmogus priims propagandą, melagienas priklauso ne tik nuo jau aptartų trijų reakcijų, bet ir nuo dar trijų veiksnių: autoriteto, informacijos kanalų ir įsitikinimų bei vertybių. Jei informaciją teikiantis žmogus gaunančiam ją asmeniui yra autoritetas, informacija atrodys labiau tikėtina.
„Antras veiksnys yra informacijos kanalai, – kalbėjo A. Navys. – Jeigu informacijos kanalas žmogaus supratimu yra patikimas, vadinasi, jis sako tiesą. O jeigu per tą kanalą kalba autoritetas, tai išvis labai gerai.“
Trečias dalykas – įsitikinimai ir vertybės. „Ne didmiesčiuose vertybės veikia pakankamai stipriai, – aiškino psichologas. – Tos vertybės turi būti transliuojamos tam, kad informacija, kurią pateikia autoritetas per patikimą informacijos kanalą atrodytų labiau įtikėtina. Kitaip tariant, žmonėms reikia kalbėti tokį tekstą, kuris savo vertybėmis būtų jiems artimas. Šį dalyką labai gerai žino ir naudoja Rusijos propaganda.“
Pasak lektoriaus, naudojant abu – psichofiziologinį ir psichologinį – pagrindus yra kuriamas propagandos, informacinių operacijų mechanizmas.
A. Navio asmeninio archyvo nuotr.
