Darius Antanaitis: „Rusijos karas Ukrainoje – tai nelogiškas ir trumparegiškas žingsnis“
Daiva ČEPĖNIENĖ
Šių metų vasario 24-osios įvykiai Ukrainoje sukrėtė visą Europą ir pasaulį. XXI amžiuje, civilizacijos ir pasiekimų amžiuje, Rusija užpuolė suverenią valstybę ir pradėjo karą. Žiauri karinė invazija pareikalavo daug aukų. Pastarųjų dienų situaciją dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir jos poveikį Lietuvos ir Europos saugumui, apžvelgė Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, ginkluotės ir karybos ekspertas D. Antanaitis.
Karo eiga sunkiai nuspėjama
Informacijos apie karo padėtį Ukrainoje galima rasti įvairiuose šaltiniuose. Besiklostančią situaciją karo zonoje vertina, analizuoja politologai, ekspertai, savo įžvalgomis nevengia dalytis ir eiliniai piliečiai, besidomintys įvykiais pasaulyje. Tačiau kaip sakė ginkluotės ir karybos ekspertas D. Antanaitis, karo veiksmų eiga Ukrainoje sunkiai nuspėjama, todėl kalbėti apie situaciją pastaruoju metu nėra lengva. Be kita ko, negalime žinoti tikrosios tiesos apie tai, kas vyksta karo lauke.
„Visa tai, kas skelbiama – nėra visiška tiesa, nes vieša, visuomenei prieinama informacija gali pasinaudoti ir priešas. Todėl tikroji tiesa yra maksimaliai slepiama, pagražinama arba priešingai – sutirštinama“, – teigė ginkluotės ir karybos ekspertas.
Visuomenės jausmai, stebint karo veiksmus Ukrainoje, taip pat yra permainingi. Kai ukrainiečiams kovoti sekasi geriau, dauguma stebinčiųjų situaciją linkę džiaugtis, o sulaukę liūdnesnių žinių iš karo zonos, pradeda jaustis prasčiau.
Svarbu informaciją vertinti kritiškai
Socialiniai tinklai nėra patikimiausias žinių šaltinis, todėl, vertinant situaciją Ukrainoje, pasikliauti juose skelbiama informacija, vaizdo įrašais iš karo zonos, taip pat nevertėtų.
„Socialiniuose tinkluose informacija pateikiama operatyviai, tačiau į ją reikia žiūrėti kritiškai ir nepriimti visko, ką matome bei perskaitome, kaip tikrą tiesą. Svarbu tikrinti gaunamą informaciją ir remtis oficialiais šaltiniais. Svarbu suprasti, kad karas vyksta ne tik mūšio lauke, bet taip pat ir informacinėje erdvėje. Todėl netgi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, sakydamas kalbas viešojoje erdvėje, negali teikti visiškai teisingos informacijos, nes nuo to, ką, kaip ir apie ką jis kalba, priklauso jo šalies karių sėkmė“, – aiškino D. Antanaitis ir pridūrė, jog būtent todėl tikėtis, kad viešai transliuojamose Ukrainos valstybės atstovų kalbose pateikiama informacija, atskleidžiama numatyta karo kovos taktika, žingsniai bei patirtų nuostolių mastas yra šimtaprocentinė tiesa, būtų tiesiog naivu. Dalis tiesos nutylima, kad aktyviai veikiantys valstybės agresorės specialieji kanalai, pasinaudoję prieinama informacija, negalėtų nustatyti realaus Ukrainos kariuomenės potencialo ir suplanuoti tolesnių savo ėjimų taktikos mūšio lauke.
Ukraina ginasi išmaniai
Kad ir kokios nuomonės besklandytų visuomenėje, akivaizdu viena, kad Ukrainoje vyksta žiaurus karas. Reaguojant į karinius veiksmus ir remiant siaubiamos šalies teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę, dauguma pasaulio valstybių telkia paramos Ukrainai grupes, organizuoja ir koordinuoja paramą Ukrainos kariuomenei ir civiliams. Niokojamai šaliai tiekiama humanitarinė, finansinė pagalba, pastiprinimas ginkluote.
„Mano manymu, Lietuva Ukrainai pagalbos teikia daug. Mes atiduodame tai, kuo naudojamės patys. Vis dėlto mūsų kariuomenė dar yra jauna, o atsargoje laikomų ginklų neturime. Rusija kariauja karių kūnais, tuo tarpu Ukraina ginasi vakarietiškai ir išmaniai. Ukrainos karių naudojamai ginkluotei nereikia intensyvaus aptarnavimo, masės šaudmenų. Ukrainiečių naudojama vakarietiška ginkluotė sukelia minimalią nepageidaujamą žalą“, – kalbėjo D. Antanaitis, neneigdamas, kad vis tik teigti, jog kariaujančiai ir nuo priešo besiginančiai Ukrainai paramos pakanka, nederėtų.
Didžiausios valstybės – donorės
Vokietijos ekspertų vertinimu, JAV yra pagrindinė Ukrainos karinė donorė, antroje vietoje – Jungtinė Karalystė, trečioje – kaimyninė Lenkija. Ginkluotės ir karybos eksperto teigimu, JAV ir Didžioji Britanija yra dvi iš trijų valstybių, kurios pasirašė Budapešto memorandumą, pagal kurį turi būti garantuojamas saugumas Ukrainai.
Budapešto memorandumas – tai tarpvalstybinis dokumentas dėl saugumo garantijų, susijusių su Baltarusijos, Kazachstano ir Ukrainos prisijungimu prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. Šio dokumento nuostatos draudžia Rusijos Federacijai, Jungtinei Karalystei ir JAV grasinti arba naudoti karinę jėgą ar ekonominę prievartą prieš Ukrainą, Baltarusiją, Kazachstaną, išskyrus atvejus savigynos tikslais arba kitais atvejais pagal Jungtinių Tautų chartijos nuostatas.
„Todėl JAV ir Didžioji Britanija pagal tarptautinius įsipareigojimus ne tik privalo, bet ir yra didžiausios donorės tiekiant ginkluotę Ukrainai“, – kalbėjo D. Antanaitis. Ukrainai prašant sąjungininkų aprūpinti ją moderniomis artilerijos sistemomis, galinčiomis ir šaudyti, ir operatyviai judėti, nemenką pagalbą karo artilerija šaliai suteikė Prancūzija.
Kitų Europos valstybių Ukrainai teikiamos pagalbos mastą, pasak karybos eksperto, apskaičiuoti ir vertinti gana sunku. Tai yra taip pat slapta ir saugumo sumetimais neprieinama informacija. „Tačiau žinoma, kad Vokietija Ukrainai teikė ypač daug prieštankinės ginkluotės, kuri sėkmingai naikino rusų tankus“, – aiškino pašnekovas.
Vienintelis veiksnys gali lemti karo baigtį
Karybos eksperto tikinimu, šis karas Ukrainoje mūšio lauke nesibaigs. Anot jo, vienintelis veiksnys, kuris nulemtų karo baigtį ilgesniam laikui – tai Rusijos Federacijos politinės, socialinės ir ekonominės santvarkos subyrėjimas.
„Jeigu ukrainiečiams ir pavyktų išstumti rusus iš visos savo teritorijos, būtų tik laiko klausimas, kada savo resursus vėl atstačiusi Rusija imtųsi naujų puolimų ar karo veiksmų. Todėl vien tik karinėmis priemonėmis nepavyks nugalėti Rusijos. Valstybė agresorė privalo subyrėti iš vidaus ir nebeturėti nei resursų, nei politinės valios pulti aplinkines kaimynes“, – dėstė pašnekovas.
Sankcijos nepakankamos, tačiau skaudžios
Po to, kai Rusija pradėjo nepateisinamą invaziją į Ukrainą, Europos Sąjunga (ES) nustatė sankcijas Rusijai ir jau kurį laiką taikomas priemones Rusijai nuolat papildo naujomis. Sankcijos apima ekonomines sankcijas, tikslines ribojamąsias ir diplomatines priemones.
Ekonominių sankcijų tikslas – už Rusijos veiksmus sukelti veiksmingus padarinius ir pažaboti galimybes tęsti agresiją. Individualios sankcijos taikomos asmenims, kurie vienaip ar kitaip rėmė veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.
Visa tai įgyvendinant Europos šalys palaipsniui atsisako energijos išteklių, tam tikrų produktų importo iš Rusijos, tvirtinami ir nauji apribojimai, sudarant kliūtis keliaujantiems iš Rusijos, norintiems gauti ES vizas ir panašiai.
D. Antanaičio teigimu, taikomos sankcijos Rusijai nėra pakankamos, dėl atitinkamai laipsniško jų dozavimo. „Tačiau ar jos veiksmingos, galima matyti pagal tai, kad Rusijos piliečiai pastaruoju metu jau paprastai negali įsigyti jiems reikiamos buitinės technikos ar automobilio. Galima sakyti, kad Rusija grimzta į praėjusio amžiaus pirmąją pusę. Iš to galima spręsti, kad sankcijos veikia ir rusams yra gana skaudžios“, – pastebėjimais dalijosi ginkluotės ir karybos ekspertas.
Neturi strategijos
Ukraina šį karą privalo atlaikyti su ES ir kitų pasaulio valstybių pagalba, nes kova Ukrainos žemėse – tai kova už Europos vertybes ir taiką visame pasaulyje. „Jeigu mes, ES, JAV, Kanada nenustosime teikti pagalbos, be abejo, Ukraina atlaikys. Juo labiau, kad Rusija neturėjo ir dabar nelabai turi karo strategijos. Agresorė nenumatė visų žingsnių žvelgiant į karo perspektyvą. Šis karas iš Rusijos pusės buvo nelogiškas ir trumparegiškas žingsnis. Ir iki dabar rusai, nesivadovaudami logika, siekia savų tikslų, bando ginti tai, ką jie patys užgrobia. Lygiai taip pat nenuovokiai ėmėsi mobilizuoti visuomenę tam, kad galėtų tęsti, ką pradėję“, – tvirtino ginkluotės ir karybos ekspertas.
Pajutęs, kad kare trūksta gyvosios jėgos, o šio trūkumo neužpildo nei samdomi savanoriai, nei privačios karinės bendrovės, valstybės agresorės prezidentas neseniai paskelbė dalinę mobilizaciją. Buvo žadama į karo lauką siųsti maždaug vieną iš 100 aktyvių šalies darbuotojų, tačiau, kaip teigia visuomenės informavimo priemonės, semiami visi – iš stočių, gatvių ar mokslo įstaigų, nepaisant amžiaus ar atliktos karinės tarnybos.
Anot D. Antanaičio, mobilizacija Rusijoje tik padidins socialinę įtampą ir sukels socialinius neramumus. Jei liaudis ir nesukils prieš valdžią, priėmusią tokį sprendimą, tai rezervistai, kurie bus mobilizuoti, nebus efektyvūs karo lauke. Tai bus demoralizuoti piliečiai, kurie rinksis dezertyravimą, savęs žalojimą ir greičiausiai taps tik lengvais taikiniais.
Tikisi teisingumo
„Aš nežinau, kokia bus karo baigtis, bet norėčiau, kad būtų atstatytas Ukrainos integralumas, Rusija subyrėtų į kelias ar keliolika mažų valstybėlių, o Hagos Tarptautinis Baudžiamasis Teismas priimtų atitinkamus sprendimus ir už didelio masto invaziją Ukrainoje, vykdomus kankinimus Rusijos Federacijos vyriausybės nariams skirtų deramą bausmę“, – kalbėjo D. Antanaitis.
Gyvenant kone karo pašonėje, šalia agresyvios Rusijos, negalime jaustis saugūs, turime gyventi nepamiršdami nuolatinio budrumo. Tačiau, kaip sakė D. Antanaitis, dėl to nereikėtų nuolat jausti baimę ar būti paranojiškiems. „Rusija šiuo metu neturi galimybių ir pajėgumų pradėti dar vieną karą O mes turime atitinkamai planuoti savo gyvenimus, stiprinti valstybės ekonomiką ir kariuomenę“, – dėstė ginkluotės ir karybos ekspertas.
„PASIENIO LIETUVIŲ IR TAUTINIŲ MAŽUMŲ SAVIMONĖS STIPRINIMAS“
