Daugėja susirgimų kepenų ligomis, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 200 kepenų vėžio atvejų
Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip 10 tūkstančių susirgimų kepenų ligomis atvejų, daugiau kaip 3 tūkstančiai jau pažengusios ligos atvejų - kepenų cirozės ir 200 atvejų kepenų vėžio, rodo statistika.
Pirmą kartą mūsų šalyje sudarytas sergančiųjų kepenų ligomis žemėlapis atskleidė, kad daugiausia sergančiųjų 1000 gyventojų yra didžiųjų miestų: Klaipėdos, Panevėžio, Kauno ir Šiaulių savivaldybėse. Mažiausiai sergančiųjų kepenų ligomis nustatyta Kauno rajono, Kalvarijos, Alytaus ir Vilkaviškio rajonų savivaldybėse.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas pilvo chirurgas Rimantas Baušys mano, kad ši statistika tikrovę atskleidžia netiksliai. Esą tuose miestuose ir rajonuose, kuriuose nustatytas didžiausias kepenų ligų paplitimas, greičiausiai gyventojai dažniau tikrinasi sveikatą, o medikai turi techninių galimybių tiksliau diagnozuoti.
R. Baušys įspėja, kad nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga yra nebyli, todėl simptomų nebuvimas dar nereiškia, kad ligos nėra, todėl esą tikrintis būtina, ypač jei žmogų kamuoja nutukimas.
„Kalbant apie kepenų ligas, ankstyva diagnostika yra ypač svarbi. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, visame pasaulyje nuo kepenų ligų kasmet miršta apie 2 mln. žmonių, ir šie rodikliai kasmet auga. Lietuvoje nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (NASKL) kasmet nustatoma 6 tūkst. moterų ir 4,6 tūkst. vyrų. Su NASKL siejami tokie sveikatos sutrikimai, kaip nutukimas, metabolinis sindromas, padidėjęs kraujospūdis“, - sakė R. Baušys.
Pasak jo, nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga, laiku pradėjus gydyti, yra išgydoma, tačiau labiau pažengusios kepenų ligos - cirozė ir vėžys - nebeišgydomos, todėl labai svarbi yra ankstyva diagnostika.
Mediko teigimu, kepenų ligos pradinėse stadijose nepasireiškia stipriais simptomais, o kai jie atsiranda, dažnai jau būna per vėlu.
Specialistų teigimu, NASKL paplitimas Vakarų Europoje, JAV yra apie 25 proc., todėl tikėtina, kad ir Lietuvoje yra labai daug gyventojų, kuriems ši liga yra dar nediagnozuota.
Pasak Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos prezidentės gydytojos dietologės dr. Rūta Petereit, kepenų skausmo žmonės nejaučia, laiku nesikreipia į gydytojus, todėl kepenų ligos laikomos nebyliomis ir klastingomis ligomis.
Pagrindinės nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos atsiradimo priežastys, pasak jos, tai ne tik nesubalansuota, nevisavertė mityba, bet ir fizinio aktyvumo stoka, stresas, netinkamas gyvenimo būdas, per didelis cukraus ir sočiųjų riebalų vartojimas.
„Tarsi visi žinome, kad turime 30 min. per dieną bent jau 5 kartus per savaitę užsiimti aktyvia fizine veikla, tačiau ar laikomės šios taisyklės? Nors rekomenduojama paros cukrų (esančių ir vaisiuose, ir pieno produktuose) norma yra 6 arbatiniai šaukšteliai, tačiau suvartojame net 4 kartus daugiau - net apie 24 šaukštelius per dieną“, - ne itin pozityvią statistiką atskleidžia dr. R. Petereit.
Kepenų ligų prevencijai, medikės teigimu, būtina subalansuoti savo mitybą ir didinti fizinį aktyvumą, kontroliuoti stresą, atkreipti dėmesį į miego kokybę.
ELTA
