Dmitrij Ikonikov: Nejaugi Visagino vaikų darželiuose vaikai gauna mažiau maisto, o kainuoja tai kaip restorane?
Praktiškai visuose Lietuvos vaikų darželiuose dienos racioną sudaro pusryčiai, pietūs ir vakarienė, o tai yra gana logiška ir, svarbiausia, atitinka sveikatos apsaugos ministro įsakymo reikalavimams. Visagine situacija kitokia arba, kaip mes įpratome sakyti „Unikali“. Vietoj vakarienės vaikai gauna pavakarius. Jei imsime pagal kalorijų kiekį, tai pavakariai vaikams iki 3 metų yra maždaug 120 kalorijų, vyresniems nei 3 metų vaikams - 155. Tuo pačiu metu vakarienės porcijos vidutiniškai yra 270 ir 340 kalorijų, skirtumas yra dvigubas ir net didesnis.
Įdomus faktas, kad maistas Visagino darželiuose yra vienas brangiausių, jei ne pats brangiausias visoje Lietuvoje, o faktinis maisto kiekis mažesnis nei kitose savivaldybėse. Mūsų mieste viena maitinimo diena vaikui iki 3 metų kainuoja 3,58 Eur., vyresniam nei 3 metų 4,40 Eur.. Tuo tarpu kaimyninėse savivaldybėse, su kuriomis tiesiogiai konkuruojame, taip pat ir jaunų šeimų pritraukimo klausimais, situacija tokia, kad Ignalinoje atitinkamai 2,62 Eur. ir 3 Eur., o Zarasuose dar pigiau 2,18 Eur. ir 2,46 Eur.. Skirtumas ženklus. Įdomu, bet Zarasuose ir Ignalinoje mityba pilnavertė, t.y. su vakarienėmis, o ne su pavakariais kaip pas mus. Vaikų maistas darželiuose (vėlgi su vakarienėmis, o ne pavakariais) yra pigesnis Molėtų, Utenos, Anykščių, Švenčionių, Rokiškio savivaldybėse, Jonavoje, Ukmergėje ir net tokiuose didžiuosiuose miestuose kaip Panevėžys, Šiauliai ir net Vilnius. Sąrašą galima tęsti.
Prieš kurį laiką dviejų darželių vadovės kėlė šį klausimą, tarp jų, kol nebuvo „išprašyta“ iš gimtojo miesto, ir Olga Mazniovą, tačiau problema taip ir nebuvo išspręsta. Aš ėmiausi šio klausimo metų pradžioje. Prieš tai daug laiko skiriau pokalbiams su tėvais ir mitybos specialistais, darželių atstovais bei kitų savivaldybių administracijų darbuotojais. Situacija visiškai akivaizdi. Vaikai dažniausiai išeina iš darželio alkani. Tačiau nemažai jų, ypač vyresnio amžiaus, iškart eina į įvairius būrelius. Dėl to jiems tenka „užkandžiauti“ saldainiais, šokoladų ir t.t ir kitokio nesveiko maisto produktais, nors atrodo, kad žodžiais mes skatiname sveiką mitybą. Prieš 4 mėnesius kreipiausi į vykdomąją valdžią su prašymu/pasiūlymu pakeisti mitybą ir grąžinti vakarienes į valgiaraštį.
Iš pradžių viskas klostėsi gerai. Švietimo komitete apsvarstėme klausimą, visi (įstaigų vadovai, administracijos atstovai) sutiko, kad vakarienės turi būti grąžintos, bet staiga prasidėjo vilkinimas. Tai, kas galėjo būti išspręsta per kelias dienas, dabar užtruks apie 6 mėnesius. Tai pasiekė absurdo tašką. 59 savivaldybėms aišku, kad darželiuose turi būti vakarienė, bet mes „unikalūs“, ir išsiaiškinimui net buvo kreiptasi į sveikatos apsaugos ministeriją. Kitaip tariant, visa biurokratinė mašina stengiasi atidėti problemos sprendimą. Vaikai ir toliau „nedavalgo“, o tėvai ir toliau permoka.
Yra ir toks argumentas: „Esą vaikai ir taip ne viską suvalgo, tad kam jiems duoti daugiau maisto? Gi teks daugiau išmesti“. Tai visiška kvailystė. Taip, visi vaikai valgo skirtingai – tai faktas, vieni daugiau, kiti mažiau. Tai labai priklauso nuo mitybos įpročių namie, nuo maisto kokybės ir patiekalų gamybos, pateikimo pačiuose darželiuose (trijuose Visagino darželiuose maitinimas tikrai geras, dar dviem reikėtu daugiau dėmesio skirti maitinimo organizavimui), nuo to, kaip dirba mokytojai, vis dar pasitaiko pavienių atvejų, kai mokytojai vaikų akivaizdoje neigiamai atsiliepia apie patiekalus, o tai turi įtakos vaikų įpročiams. Tačiau tai neturi nieko bendro su svarstomu klausimu.
Kalbame, pirma, apie ministro įsakymą, antra, kaip juo naudojasi visoje Lietuvoje ir, svarbiausia, apie paslaugą, už kurią imami pinigai. Dar kartą pasakysiu - maisto vaikai gauna mažiau, bet tėvai moką daugiau.
Tuo pačiu metu darželiuose lieka nemažai pinigų ir įstaigos dalį permokos grąžina produktais (sausainiai, alyvuogių aliejus, šaldyta žuvys, mėsa ir t.t.), o tai iš esmės absurdiška. Kitos Lietuvos savivaldybės iš to „garsiai juokiasi“. Be to, kyla daug klausimų, kaip kontroliuojamas šių pinigų panaudojimas (pavyzdžiui, vienas vaikas darželį lankė 10 dienų per mėnesį, o kitas 20 dienų), produktų „grąžinimui“ pirkimas (atskirai ar su tais pačiais produktais, kurie perkami). Juk iš tikrųjų to niekaip negalima nei teisiškai sureguliuoti, nei kokybiškai sukontroliuoti. Tėvai, gavę butelį alyvuogių aliejaus, pakuotę sausainių ar kilogramą šaldytos žuvies (atkreipkite dėmesį, produktų kaina skiriasi), susiduria su klausimu: „Grąžina man maistą. Taigi aš permoku. Kodėl man reikia šios žuvies? Atpiginkite maistą“. Tai visiškai teisinga ir sveika logika. Verta žinoti, kad iš tėvų maistui gautų pinigų darželiai negali panaudoti jokioms kitoms reikmėms, išskyrus vaikams skirtą maistą“.
Tačiau kuo labiau gilinausi į šią problemą, tuo akivaizdžiau tapo faktas, kad darželiams reikia keisti ne maitinimo įkainius. Visagine ne tik didžiausios kainos už maitinimą bet ir už pačio darželio lankymą. Taip vadinamas „abonementinis mokestis“, kainuoja tiek pat, kiek Vilniuje –23 Eur./mėn. Vėlgi, viena didžiausių, jei ne pati didžiausia kaina Lietuvoje, pvz. Zarasuose 8.45 Eur., o Ignalinoje tokio mokesčio iš viso nėra. Jei imtume darželio kainą mėnesiui („abonementas + maitinimas“), tai Zarasuose ir Ignalinoje gaunasi beveik 2 kart pigiau, o Vilniuje pigiau apie 25-30 proc.
Reikia pažymėti, kad Visagine įkainiai pririšti prie MMA (minimalus mėnesinis darbo užmokestis) ir BSĮ (bazinė socialinė įmoka) dydžių. Tai reiškia, kad keičiantis nurodytiems dydžiams įkainis keičiasi automatiškai, be jokio papildomo Tarybos sprendimo. Tuo tarpu kituose savivaldybėse dažniausiai nustatomas konkretus įkainis.
Ką sako savivaldybės administracijoje? Citata: „Jei norite, kad kokybė būtų prastesnė, galite sumažinti kainą“. Absurdas. Tai tik dar kartą įrodo, kad darželių sąskaita taupomas miesto biudžetas. Pamirškime Zarasus ir Ignaliną, nes MES ESAME REGIONO LYDERIAI. Grįžkime į Vilnių. Lietuvos ekonomikos lokomotyvas. Lyderis tarp Baltijos šalių sostinių. Didžiausi atlyginimai. Trūksta vietų darželiuose, o tai iš esmės leidžia kelti kainas iki lubų, bet ne. Ten ne tik pigiau, bet ir kiekviename darželyje pilnu etatu dirba kūno kultūros ir muzikos mokytojai. Jau nekalbu apie pavaduotojų ugdymui ir kito personalo etatus. Apie tai mes pasikalbėsime vėliau ir Jums bus gera proga įsitikinti kaip Visagino biudžetas taupo vaikų darželių sąskaitą.
Birželio 20 d. vykusiame Tarybos posėdyje buvo pranešta, kad rugpjūčio pabaigoje administracija planuoja pateikti sprendimo projektą atstatanti pilnavertį vaikų maitinimą, tačiau, atsižvelgiant į realijas, to neužtenka. Jau turiu paruoštą ir užregistruotą tarybos sprendimą, kuriame ne tik siūloma grąžinti į mūsų darželius vakarienės, bet ir sumažinti maitinimo bei „abonemento“ kainas.
Iš žurnalistų gavau klausimą „Kodėl įstaigų vadovai tyli?“ Atsakymas mano manymu pakankamai paprastas. Olgos Mazniovos „išmetimo iš Visagino“ istorija labai gerai parodė kiek Visagine vertinamas vadovų iniciatyvumas, noras kažką keisti į gerąją pusę, kova už vaikų ir darželių personalo gerovę. Tad vadovai paprasčiausia nenori pakartoti Olgos likimo. Vieniems artėja pensija, kažkas tik laikinai užima pareigas, kažkas netiki, kad Taryba gali kažką pakeisti ir tuo labiau apginti vadovus. Primenu, kad Olgos Mazniovos istoriją didžioji dauguma tautos išrinktųjų tyliai stebėjo iš „apkasų“.
Visagino savivaldybės Tarybos narys nuo LLRA-KŠS frakcijos
Dmitrij Ikonikov
dmitrij.ikonikov@gmail.com
Vaizdas paveiksle sukurta AI.
Užsakymas Nr 2024071
