DUST projektas: kaip Danija, Lietuva ir dar 8 šalys kuria teisingesnę tvarumo ateitį

Klimato krizė, energetiniai iššūkiai, auganti socialinė nelygybė – visa tai ne teorinės problemos, o realybė, su kuria susiduria kiekvienas Europos miestas ir regionas. Tačiau kaip užtikrinti, kad tvarumo pertvarka būtų ne tik ekologiška, bet ir teisinga? Ne tik efektyvi, bet ir demokratiška? Į šiuos klausimus atsakymų ieško ambicingas europinis projektas DUST (Democratising jUst Sustainability Transitions), kuriame dalyvauja ir Lietuva, ir Danija, ir dar aštuonios ES valstybės.
Kodėl projektas vadinasi DUST?
Projekto pavadinimas DUST yra trumpinys iš anglų kalbos:
Democratising
Ust
Sustainability
Transitions
Tai reiškia: „Demokratizuoti teisingas tvarumo permainas“ – t. y. padaryti, kad aplinkosaugos ir klimato pertvarkos vyktų teisingai, įtraukiant visus gyventojus. Tačiau „dust“ (angliškai – dulkės) turi ir gilesnę simbolinę reikšmę: Dulkės – tai, kas dažnai nematoma, bet visur esama. Kaip ir žmonės, kurių balsai sprendimuose per dažnai lieka neišgirsti – mažesni miesteliai, vyresni žmonės, darbininkai, jaunimas. DUST projektas siekia tuos „nematomus“ paversti matomais.
Ką daro DUST projektas ir kodėl tai svarbu?
DUST – tai tarptautinis projektas, kuriame dalyvauja įvairios šalys, tarp jų ir Lietuva bei Danija. Jo pagrindinis tikslas – padėti paprastiems žmonėms aktyviau dalyvauti priimant svarbius sprendimus, susijusius su gamtos apsauga, klimato kaita, energija ar regiono vystymu. Projekto kūrėjai nori, kad ne tik politikai ar verslo atstovai spręstų, kaip tvarkyti mūsų miestus ir kaimus, bet kad kiekvienas gyventojas – ir jaunas, ir senas – turėtų galimybę pasakyti savo nuomonę. Kad sprendimai būtų priimami ne „viršuje“, o kartu su žmonėmis. Tam vyksta specialūs bandymai (vadinami „gyvaisiais eksperimentais“) aštuoniuose Europos regionuose – nuo Lenkijos ir Bulgarijos iki Švedijos ir Vokietijos. Kai kur tai mažesni miestai, kai kur – pramoniniai regionai ar kaimo vietovės. Ten renkasi vietiniai žmonės, kalbasi su specialistais, diskutuoja apie tai, kokios ateities jie nori – ir kaip ją pasiekti. Kad būtų galima suprasti, kas veikia geriausiai, naudojami įvairūs būdai: apklausos, grupiniai pokalbiai, susitikimai su savivaldybių atstovais, net specialios kūrybinės dirbtuvės, kur žmonės pasitelkia vaizduotę ir kalba apie savo lūkesčius ateičiai. Visa tai padeda suprasti, kaip geriausiai įtraukti žmones į svarbius sprendimus. Kad būtų galima įvertinti, kaip stipriai žmonės įsitraukia, sukurtas specialus vertinimo įrankis – tarsi „matuoklis“, kuris padeda palyginti skirtingas vietoves ir suprasti, kur žmonės jaučiasi išgirsti, o kur dar trūksta bendravimo tarp gyventojų ir valdžios. Be to, projektas kūrė priemones, kaip lengviau bendrauti su bendruomenėmis: pavyzdžiui, interneto įrankius, socialinių tinklų kampanijas ar vaizdo pasakojimus. Tokie būdai ypač tinka jaunimui, bet kartu padeda visiems geriau suprasti, apie ką kalbama, kai šnekame apie tvarią ateitį.
Kuo šis projektas išskirtinis?
Šis projektas ne tik kalba apie pokyčius – jis nori juos kurti kartu su žmonėmis. Ypač daug dėmesio skiriama tiems, kurie dažnai lieka „nepastebėti“: darbininkams, kaimų gyventojams, senjorams, jaunimui. Tai žmonės, kuriems pokyčiai dažnai daro didžiausią įtaką, bet jų nuomonės niekas neklausia. DUST stengiasi sujungti tikrą gyvenimą su politika. Kad sprendimai būtų ne tik protingi, bet ir teisingi. Kad miestai būtų ne tik žali, bet ir patogūs visiems – ir vaikams, ir vyresnio amžiaus žmonėms. Kad energijos pertvarka vyktų ne tik popieriuje, bet ir realiai pagerintų žmonių kasdienybę.
Projektas taip pat siekia, kad ši patirtis būtų naudinga visoms šalims – todėl paruošiami pasiūlymai ne tik savivaldybėms, bet ir šalies bei Europos Sąjungos politikams. Idėja paprasta: jeigu norime, kad tvarumas veiktų, turime į jį įtraukti visus.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Lietuvoje DUST projektas įgyvendinamas regioniniu lygmeniu, bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir tyrimų institucijomis. Pagrindinis iššūkis – kaip užtikrinti, kad tvarumo iniciatyvos pasiektų ne tik didžiuosius miestus, bet ir mažesnes, socialiai jautresnes bendruomenes. Projektas siekia atverti naujus kelius dialogui tarp žmonių ir valdžios, tarp mokslo ir politikos, tarp strategijų ir realių poreikių.
Kaip pažymi TU Delft komanda, „jei piliečiai nebus įtraukti nuo pat pradžių, tvarumo pertvarkos kels prieštaravimų, o ne bendrą palaikymą.“ Todėl viena svarbiausių žinučių, sklindančių iš DUST – pokalbis nėra trukdys, jis yra būdas kurti ateitį.
Ir Danija – kaip pavyzdys
Danija šiame projekte dalyvauja kaip viena iš šalių, jau turinčių gilias dalyvaujamosios demokratijos tradicijas. Čia gyventojų įsitraukimas į miesto planavimą, transporto pertvarkas ar energetikos sprendimus jau yra kasdienybė. DUST leidžia šia patirtimi pasidalyti su kitomis šalimis, tarp jų ir Lietuva, kuri dar tik žengia į pilietinio dalyvavimo modelių plėtrą.
Be to, Danija padeda formuoti bendras metodikas, kurios vėliau galėtų tapti pavyzdžiu visai ES: kaip sprendimai gali būti priimami ne tik greitai, bet ir teisingai.
Europa, kuri klauso
DUST nėra tik dar vienas projektas – tai ženklas, kad Europos Sąjunga klauso, kad ji siekia kurti ne tik ekologiškai švaresnę, bet ir socialiai teisingesnę ateitį. Demokratija šiandien reiškia daugiau nei rinkimus – ji reiškia galimybę dalyvauti sprendimuose, kurie keičia tavo aplinką. Tai simboliškai pabrėžia projekto pavadinimas – DUST. Dulkių simbolika čia ne atsitiktinė – ji primena tai, kas dažnai lieka nepastebėta, bet neišvengiamai formuoja visą vaizdą. Tik išklausydami tuos, kurie buvo nutylėti, galime pastatyti tikrai tvarią ateitį. Dulkės kaupiasi ten, kur niekas ilgai nežiūri. Lygiai taip pat ir žmonės – tie, kurių niekas ilgai neklausė, kurių balsas būdavo nustumiamas į paraštes. DUST kviečia žiūrėti į juos ne kaip į pasyvius stebėtojus, o kaip į sprendimų bendraautorius. Nes būtent vietinės bendruomenės geriausiai žino savo kasdienybės problemas ir turi realių idėjų, kaip jas spręsti. Tai projektas, kuris primena, kad pažanga – tai ne tik technologijos, bet ir santykiai tarp žmonių. Kad tvarumas – tai ne tik vėjo jėgainės, bet ir pagarba tiems, kurie gyvena šalia jų. Kad sprendimai, kurie išklausė žmones, ilgiau išlieka, nes juose yra daugiau tiesos ir pasitikėjimo.
DUST rodo, kad Europa gali būti ne tik bendra rinka, bet ir bendra erdvė, kurioje kiekvienas žmogus turi balsą. O tai – pati stipriausia demokratijos forma.
Technologijos, kurios padeda žmonėms būti išgirstiems
Nors DUST projektas daug dėmesio skiria gyviems susitikimams, pokalbiams ir bendruomenių įtraukimui vietoje, technologijos čia taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį. Jos padeda pasiekti žmones, kurie negali arba nedrįsta ateiti į diskusijas gyvai. Taip pat leidžia surinkti daugiau nuomonių per trumpesnį laiką ir pamatyti, ką galvoja visa bendruomenė – o ne tik aktyviausi jos nariai.
Viena tokių priemonių – „Pol.is“. Tai išmanus skaitmeninis įrankis, kuriame žmonės gali anonimiškai pasidalinti savo nuomone, atsakyti į klausimus ir reitinguoti kitų pasiūlymus. Svarbiausia tai, kad jis leidžia pamatyti ne tik atskirus atsakymus, bet ir bendras tendencijas: kokiais klausimais žmonės sutaria, o kur jų nuomonės išsiskiria. Net jei gyventojai priklauso skirtingoms amžiaus grupėms, socialinėms padėtims ar politinėms pažiūroms, „Pol.is“ padeda rasti bendrą kalbą – nes rodo ne tai, kas mus skiria, o tai, kur sutampame.
Dar vienas įrankis – „Futures Literacy Labs“, sukurtas kartu su UNESCO. Tai tarsi kūrybinės dirbtuvės, kurių metu žmonės mokomi mąstyti apie ateitį ne kaip apie vieną tiesią liniją, bet kaip apie daug galimų kelių. Tokiuose susitikimuose gyventojai, padedami moderatorių, įsivaizduoja skirtingus ateities scenarijus: pavyzdžiui, kaip atrodytų jų miestas po 10 metų, jei dabar bus priimtas vienoks ar kitoks sprendimas dėl viešojo transporto ar atsinaujinančios energijos. Toks metodas skatina vaizduotę ir padeda žmonėms pamatyti, kad jie gali daryti įtaką – o ne tik būti stebėtojais.
Šios priemonės nėra sudėtingos – jas galima naudoti net neturint aukšto išsilavinimo ar IT įgūdžių. Svarbiausia – kad jos sukurtos žmonėms, o ne ekspertams. DUST komanda pasirūpina, kad viskas būtų paaiškinta paprastai, o gyventojų nuomonės būtų surinktos pagarbiu ir įtraukiančiu būdu.
Technologijos šiame projekte veikia ne kaip kliūtis, bet kaip tiltas. Tilto paskirtis – sujungti. Ir būtent tai jos padeda padaryti: sujungti žmones, kurie anksčiau nebendraudavo, ir sujungti idėjas, kurios virsta sprendimais.
Pagrindiniai projekto
duomenys
• Trukmė: 2023-02-01 – 2026-01-31
• Finansavimas: apie 3,5 mln. EUR iš „Horizon Europe“ programos
• Koordinuoja: TU Delft (Technische Universiteit Delft)
• Partnerių tinklas: 13 organizacijų, įskaitant Nordregio (Švedija), University of Strathclyde (JK), Universitet Zürich (Šveicarija), viešąsias organizacijas Pietų Danijai, Lietuvai, kitoms ES šalims
„Europos Pulso“ informacija
www.europospulsas.lt
OOZE komanda 2021, LEAP lentelė, kurioje parodyta sąveika ir įrankių rinkinys, naudojamas projekto procese ir strategijoje. Vietos energijos veiksmų planas Bospolder Tussendijken rajone. ©OOZE