Gyvenkime saugiai!

Pagrindinis priešgaisrinės ir civilinės saugos užtikrinimo sistemos tikslas – padėti gyventojams gresiant pavojui ar susidarius kitoms ekstremaliosioms situacijoms, išvengti ar patirti kuo mažiau žalos, išlaikyti rimtį, išsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą, turtą ir apsaugoti aplinką; rengti visuomenę praktiniams veiksmams. Nepamirškime, kad dėl savo gyvybės ir namų saugumo pirmiausia yra atsakingi mes patys.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – PAGD prie VRM) patirtis rodo, kad žmonės, patekę į pavojingą situaciją, dažnai nesuvokia, kaip elgtis, ir puola į paniką, negali ramiai įvertinti susiklosčiusią padėtį ir numatyti veiksmų planą. Be to, nežinomi dalykai atrodo tokie baisūs! Todėl apie tai, kaip elgtis nutikus vienai ar kitai nelaimei, reikėtų pagalvoti iš anksto. Žinios skatina pasitikėjimą, o nelaimės atveju sušvelnina jos padarinius, kartais net padeda išvengti baisiausios tragedijos.

Nelaimės atveju kuo greičiau išsikvieskite pagalbą!

• skambinkite telefonu 112;
• sulaukite, kol operatorius atsakys į jūsų skambutį. Būkite kantrūs. Jei po kelių kvietimo signalų nesulaukiate atsiliepiant operatoriaus, jokiu būdu nenutraukite pradėto skambučio ir neskambinkite iš naujo dar kartą. Kiekvienas pakartotas skambutis bus laikomas nauju ir bus nukeltas į skambučių eilės pabaigą, todėl prisiskambinimo laikas gali pailgėti;
• atsiliepus operatoriui, prisistatykite ir trumpai bei aiškiai pasakykite, kas ir kur atsitiko. Jei galite, paaiškinkite operatoriui, kaip šią vietą lengviau rasti (prie jos privažiuoti). 
• neišjunkite telefono tol, kol operatorius pasakys, kad pokalbį galima baigti, laikykitės operatoriaus teikiamų patarimų;
• baigus pokalbį, pasistenkite, kad jūsų telefono linija, iš kurios skambinote, nebūtų užimta, jei tai nėra būtina. Operatoriui gali prireikti su jumis susisiekti ir paprašyti papildomos informacijos apie situaciją arba duoti jums papildomų patarimų;
• jei situacija nelaimės vietoje pasikeičia (pagerėja arba pablogėja), paskambinkite numeriu 112 dar kartą ir apie tai praneškite.

Žiniai! Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl skubiosios pagalbos tarnybų trumpųjų telefono ryšio numerių, nuo 2021 m. spalio 1 d. visiems pagalbos prašymams Lietuvoje liks tik vienas skubiosios pagalbos telefono ryšio numeris – 112. Paskambinus senaisiais numeriais 01, 101, 011, 02, 102, 022, 03, 033 ir 103 automatiniu balso įrašu bus informuojama, kad pagalbos poreikio atveju reikia skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Senieji numeriai bus nebenaudojami ir išjungti 2022 m. balandžio mėnesį.

Neskubiems klausimams – medicinos konsultacijoms, kai nėra poreikio greitosios medicinos pagalbos tarnybai atvykti į įvykio vietą, mokamų paslaugų užsakymams yra skirtas naujas trumpasis numeris 113. Numeris 113, skirtingai nei numeris 112, neturi prioriteto ryšio tinkluose, taip pat skambinant juo nėra gaunami skambinančiųjų vietos nustatymo duomenys, reikalingi operatyviam reagavimui į pagalbos prašymus.

SAUGUS ELGESYS PER GAISRĄ

Gaisras namuose



Jeigu gaisras tik prasidėjo ir jis dar neišplito, galima pabandyti jį užgesinti. Tinka visos priemonės, kurias turime namuose: kibiras su vandeniu, ugnies gesintuvas, nedegus audeklas, smėlis, žemės iš gėlių vazono. Tik jokiu būdu negesinkite vandeniu įjungtų į elektros tinklą elektros prietaisų, tai pavojinga gyvybei!

Jeigu gaisras pastebėtas gana vėlai ir skubiai patiems užgesinti ugnį jau nebėra galimybės, reikia pasistengti pristabdyti gaisro plitimą:

• sandariai uždaryti duris (išvengsite skersvėjo),
• užklijuoti ventiliacijos angas,
• užsukti dujų čiaupus,
• išjungti elektros energijos tiekimą.

Evakuokitės. Jeigu namas arba butas pilnas dūmų, skubiai išeikite į lauką, saugodami kvėpavimo takus (reikia pridengti nosį ir burną šlapia nosine, rankšluosčiu), ir būkite kuo arčiau žemės, ten, kur mažiau dūmų (jeigu dūmų daug, šliaužkite po dūmais). Pasistenkite išvesti į saugią vietą name ar bute esančius žmones. Jeigu namuose yra mažamečių vaikų, jie gali būti pasislėpę nuo ugnies ir dūmų po lova, vonios kambaryje arba spintoje. Įsitikinkite, kad jie saugūs.

Evakuodamiesi, prieš atidarydami kokias nors duris, palieskite jų viršų. Jeigu durys šiltos arba karštos, jokiu būdu jų neatidarykite, nes už jų – ugnis. Reikia ieškoti kito išėjimo. Rinkitės mažiausiai pavojingą evakuacijos maršrutą, net jeigu jis ir ilgesnis. Kuo mažiau dūmų, tuo mažesnė tikimybė, kad nukentėsite.

Nesinaudokite liftais, leiskitės tik laiptine arba išorinėmis kopėčiomis. Palikite daiktus, gelbėkitės patys. Negaiškite bandydami pasiimti kokių nors daiktų, kad ir kokie brangūs ar vertingi būtų.

Negrįžkite į degantį pastatą, kol ugniagesiai nepasakys, kad yra saugu grįžti atgal.

Jeigu ugnis ir dūmai jus įkalino:

• pasistenkite išlikti ramūs;
• sandariai uždarykite visas duris, durų apačią užkamšykite šlapiais rankšluosčiais, užklijuokite ventiliacijos angas;
• atidarykite langą ir šaukitės pagalbos;
• lange pakabinkite ryškų audeklą (drabužį) – ugniagesiai pirmiausiai bandys patekti į tas patalpas, kur didžiausia tikimybė, kad yra žmonių;
• jeigu esate neaukštai (pirmame arba antrame aukšte) ir jums tikrai gresia didelis pavojus, galite evakuotis per langą. Jokiu būdu negalima šokti atsistojus ant palangės, reikėtų nusileisti kiek galima žemiau, t. y. rankomis užsikabinti už palangės, ir tada šokti. Šuoliui pro langą reikėtų pasirinkti „minkštesnę“ vietą (kad apačioje būtų medžių, krūmų, gėlių darželių) arba patiems pro langą išmesti kokių nors daiktų, kurie sušvelnintų kritimą.

Gaisras balkone



Įmesta nuorūka ar įkritęs fejerverkas dažnai sukelia gaisrą balkone, uždega sendaikčius ir kitas balkone laikomas degias medžiagas. Ką daryti?

• Pirmiausia iškvieskite ugniagesius gelbėtojus.
• Po to pabandykite užgesinti liepsną patys (vandeniu, smėliu, ugnies gesintuvu ir t. t.). Jeigu užgesinti nepavyksta, kuo skubiau išeikite iš balkono, uždarykite duris, orlaides, kad dūmai ir liepsna nepatektų į kambarį. Patraukite nuo lango užuolaidas.
• Perspėkite viršuje gyvenančius kaimynus. Jie taip pat turėtų uždaryti balkono duris, orlaides, patraukti užuolaidas.
• Skubiai evakuokitės iš pastato.

Gaisras laiptinėje



Užuodus degėsių kvapą arba pamačius laiptinėje dūmus, reikia:

• nedelsiant kviesti ugniagesius gelbėtojus;
• jeigu matote, kad dūmų dar nėra labai daug ir jūs galite laisvai kvėpuoti, pabandykite rasti gaisro vietą (butą, pašto dėžutes, šiukšlių vamzdį ir t. t.). Pagal kvapą galima įtarti, kas dega: popieriai pašto dėžutėse, prisvilęs maistas ar elektros laidai (jaučiamas gumos, plastmasės kvapas);
• žinokite ir atsiminkite, kad gaisras laiptinėje plinta tik viena kryptimi – iš apačios į viršų;
• aptikę gaisro vietą, jeigu galite, pasistenkite užgesinti ugnį patys arba kartu su kaimynais naudodami turimas priemones (kibirą su vandeniu, ugnies gesintuvą, nedegų audeklą, smėlį, žemes iš gėlių vazono), bet nerizikuokite savo ir kitų gyvybe ir sveikata;
• jeigu dūmai sklinda iš kurio nors buto, nebandykite į jį laužtis ar veržtis. Tai pavojinga. Atidarius duris, į degančią patalpą pateks oro gūsis ir pliūptelės ugnis. Jūs nukentėsite, o gaisras dar labiau įsisiautės;
• jeigu laiptinėje labai daug tirštų dūmų, eiti pro ją mirtinai pavojinga. Grįžkite į butą ir sandariai užsidarykite, užklijuokite ventiliacijos angas ir užkamšykite visus plyšius, per kuriuos gali patekti dūmai. Kvieskite pagalbą telefonu ir per langą arba balkoną garsiai šaukitės pagalbos, atkreipkite praeivių dėmesį. Jeigu yra, galite pasinaudoti priešgaisrinėmis kopėčiomis, patekti iš balkono į balkoną; jeigu gaisras kilo daugiabučio namo rūsyje, jokiu būdu nebandykite ten patekti ir ieškoti gaisro židinio, tai gali jums kainuoti gyvybę. Išeikite į lauką, perspėkite apie pavojų kaimynus, būkite saugioje vietoje ir laukite ugniagesių nurodymų.

Svarbi gaisro prevencijos priemonė



Ar Jūsų bute yra įrengtas autonominis dūmų signalizatorius (įspėjantys apie gaisro kilimo pavojų prietaisai, suveikiantys atsiradus jų veikimo zonoje dūmams)?

Autonominiai dūmų signalizatoriai  įrengiami visose gyvenamojo namo ar buto miegamose patalpose, išskyrus tas, kuriose gaisro kilimo pavojus žemas (dušus, tualetus ir pan.)

Autonominiai dūmų signalizatoriai montuojami patalpos centre ant lubų arba kuo arčiau centro, aukščiausioje dalyje bet ne arčiau kaip 20 cm nuo sienų kampo, o nesant techninės galimybės įrengti juos ant lubų – galima tvirtinti prie sienos 10-15 cm atstumu nuo lubų, bet ne arčiau kaip 20 cm nuo sienų kampo.

Kaip patikrinti, ar autonominis dūmų signalizatorius veikia? 

Tereikia paspausti ir palaikyti mygtuką, esantį ant dūmų signalizatoriaus. Jei maždaug po 10 sekundžių pasigirsta garsinis signalas, vadinasi, signalizatorius veikia.

SAUGUS ELGESYS GRESIANT PAVOJUI AR SUSIDARIUS EKSTREMALIOSIOMS SITUACIJOMS

Ar Jus dar nežinote? Nuo 2012 m. Lietuvoje veikia gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, kuri veiksmingai ir realiu laiku perduoda informaciją apie gresiančius pavojus trumpaisiais pranešimais tiesiogiai į gyventojų mobiliuosius telefonus, naudojant korinio transliavimo (Cell Broadcast) technologiją GSM tinkluose. Trumpuosius pranešimus gali siųsti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Bendrasis pagalbos centras, Apskričių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos bei savivaldybių administracijos. Tačiau, kad gyventojai gautų trumpuosius pranešimus, jų mobiliuosiuose telefonuose turi būti aktyvuota šių pranešimų priėmimo funkcija. Mobiliųjų telefonų aktyvinimo instrukcijas bei rekomendacijas, kaip elgtis nelaimės atveju galima rasti gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos svetainėje http://gpis.vpgt.lt.

 

Kad būtų lengviau pasiruošti ekstremaliosioms situacijoms, taip pat rekomenduojame gyventojams apsilankyti Lietuvos pasiruošimo ekstremaliosioms situacijoms svetainėje LT 72 (www.lt72.lt),  kur galima rasti informaciją apie: savivaldybėse esančius kolektyvinės apsaugos statinius; arčiausiai jų įrengtas sirenas; pavojinguosius objektus. Šioje svetainėje  taip pat yra patarimų, kaip elgtis iškilus pavojui, kaip pasiruošti išvykimo krepšį ir kita aktuali informacija. Priminame, kad LT 72 veikia ir Facebook socialiniame tinkle.

Taip pat informuojame, kad PAGD prie VRM (interneto svetainės adresas https://pagd.lrv.lt), siekdamas stiprinti gaisrų prevenciją gyvenamajame sektoriuje ir prisidėti prie šiame sektoriuje kylančiuose gaisruose žūstančių žmonių skaičiaus mažinimo, taip pat ugdyti šalies gyventojų gebėjimą saugiai elgtis ekstremaliosios situacijos metu, tęsia prevencinę akciją „Gyvenkime saugiai“. Akcija vykdoma visoje šalies teritorijoje atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino režimo apribojimus. Karantino laikotarpiu akcija vykdoma nuotoliniu būdu (konsultacija gaisrinės ir civilinės saugos klausimais teikiama telefonu, paštu, naudojamos kitos viešai prieinamos ir saugios internetinės platformos), o atšaukus karantino režimo apribojimus ir esant palankiai epidemiologinei situacijai, pareigūnai lankys gyventojų būstus, teiks patarimus, kaip pasirengti ir saugiai elgtis ekstremaliųjų įvykių metu. Paaiškins priežastis, dėl kurių gali kilti gaisras, kodėl reikalingi autonominiai dūmų signalizatoriai. Taip pat gali būti suteikiama pagalba dėl pastebėtų gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, kuriuos galima pašalinti vietoje. 

Dėl papildomos informacijos ir konsultacijos prašome kreiptis į PAGD prie VRM Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Visagino priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus telef. Nr. (8 386) 696 27, 696 35, 696 29 arba el. pašto adresu visaginas.pgt@vpgt.lt. Atkreipiame dėmesį, kad esant poreikiui konsultacija tikslinėms auditorijoms (gyventojų vienijančiomis bendruomenėmis ir bendrijomis) teikiama ir nuotoliniu būdu naudojant nuotolinių vaizdo konferencijų programas, pvz.; ,,Zoom“, „Microsoft Teams“, bet iš anksto susitarus su PAGD prie VRM Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Visagino priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnu mobil. telefono Nr. +370 657 25 766.

Visagino priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos informacija