Iš Aukščiausiojo Teismo - blogos žinios nelegaliai palūkininkei
Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Utenos gyventoja, skolinusi žmonėms pinigus už palūkanas, vertėsi neteisėta finansine veikla. Be to, už paskolintus pinigus net po kelis vekselius skolininkes įtikinusi pasirašyti 57 metų uteniškė liko nuteista ir dėl sukčiavimo.
Į teisiamųjų suolą G. M. atvedė už procentus teiktos paskolos. Į teisėsaugos pareigūnus 2014 metais ėmė kreiptis žmonės, pranešdami, kad yra nukentėję nuo G. M. Ji esą paskolindavo pinigų už palūkanas, tačiau vėliau skolininkai nebesugebėdavo skolų grąžinti, nes kreditorės spaudžiami pasirašydavo vekselius ir jai vis labiau įsiskolindavo.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio skyriaus pareigūnai. Tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras Vytautas Sabaliauskas.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad G. M. apie 16 metų teikė paskolas fiziniams asmenims. Pareigūnai nustatė, kad tokių skolininkų buvo ne mažiau kaip 32. Per visą tą laiką G. M. dirbo tik 3 mėnesius bei 8 kartus buvo registruota Darbo biržoje kaip bedarbė.
2017 metų sausį Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu G. M. buvo pripažinta kalta apgaule iš 4 nukentėjusiųjų įgijusi didelės vertės turtą, tačiau išteisinta dėl neteisėto vertimosi uždrausta komercine veikla bei savivaldžiavimo.
Panevėžio apygardos teismas pernai lapkritį iš dalies patenkino prokuroro V. Sabaliausko apeliacinį skundą - G. M. pripažino kalta ir dėl sukčiavimo, ir dėl to, kad ji neteisėtai vertėsi finansine veikla, neturėdama licencijos.
Tuomet G. M. ir jos gynėjas kasaciniu skundu kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydami ją išteisinti.
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria G. M. buvo pripažinta kalta dėl vertimosi finansine veikla neturint licencijos bei dviejų sukčiavimo epizodų. Dar dėl dviejų sukčiavimo epizodų byla G. M. atžvilgiu nutraukta konstatavus, kad ji nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Tačiau ši nutartis neužkerta kelio nuo G. M. nukentėjusiems asmenims pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad dviejų skolininkių turtą G. M. užvaldė apgaule.
Nuteistosios kasaciniame skunde tvirtinama, kad paskolų teikimo veikla ji vertėsi ne versliškai, todėl jai turėtų būti taikoma administracinė, o ne baudžiamoji atsakomybė. Tačiau Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai padarė išvadas dėl G. M. veiklos versliškumo - maždaug 16 metų pinigų skolinimas fiziniams asmenims buvo pagrindinė G. M. veikla, iš kurios ji gaudavo finansinę naudą.
Teismas taip pat kritiškai vertino nuteistosios teiginį, kad iš pinigų skolinimo ji jokios naudos neturėjo, nes už tai negaudavo palūkanų. Teismo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pinigus G. M. skolindavo fiziniams asmenims pasirašant paskolos dokumentus, kuriuose paprastai buvo nurodoma ne realiai fiziniams asmenims paskolinta pinigų suma, aiškiai nurodant palūkanas, o suma su iš anksto apskaičiuotomis palūkanomis ir nuo palūkanų apskaičiuotomis palūkanomis.
Aukščiausiojo Teismo nutartimi, pakeitus ankstesnius nuosprendžius, G. M. skirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1,5 metų ir 240 MGL (9038 eurų) dydžio bauda. Be to, jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė - sumokėti 15 MGL (564 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
ELTA
