Kai pirmi kartai tampa prisiminimais visam gyvenimui
Birželio mėnesį septyni jaunuoliai iš Širvintų r. sav. – Mykolas, Damjanas, Urtė, Kortyna, Evilija, Nidas ir jų vadovė Jelena – leidosi į ypatingą kelionę. Tai buvo daugiau nei savaitė Turkijoje – tai buvo savaitė, kai pirmą kartą išdrįsti lipti į lėktuvą, nežinodamas, ar suprasi angliškai, vis tiek sveikiniesi su žmogumi iš kitos šalies. Kai išeini iš savo pasaulio ribų ir atsiduri visiškai naujame: šiltesniame, garsesniame, kitokio ritmo.
Jaunimo mainų projektas „Green Fashion“ vyko Turkijos mieste Kayseri ir buvo finansuojamas Europos Sąjungos programos, o visą kelionę nuo idėjos iki realybės lydėjo Musninkų kaimo bendruomenė jos vadovė Živilė Jankauskaitė-Turkmen ir jaunimo darbuotoja Jelena Masiukė. Jaunimui tai buvo pirmasis tokio tipo tarptautinis projektas, pirmieji skrydžiai, pirmas atstovavimas Lietuvai tokioje daugiakultūrėje aplinkoje. Kelionė nebuvo paprasta – kad tilptų į biudžetą, reikėjo skristi su persėdimais, laukti valandų valandas oro uostuose. Bet būtent tai ir tapo pradžia, kai grupė iš svetimų žmonių virto viena komanda – juoko, bendrų sumuštinių ir nepatogaus miego oro uosto kėdėse suvienyta šeima.
Vos atvykus, laukė veiklos – ne tik kūrybinės, bet ir emocinės. Reikėjo susipažinti su žmonėmis iš kitų šalių, pradėti kalbėti anglų kalba, dalyvauti dirbtuvėse, prisitaikyti prie naujų taisyklių. Vieniems buvo sunku laikytis tylos valandų, kitiems – priprasti prie karšto ir sauso klimato, tretiems – tiesiog rasti drąsos ištarti pirmą sakinį anglų kalba. Bet kiekvienas įveikė savo „mažą kalną“. Damjanas sako, kad „kalbėti angliškai buvo sunkiausia“, bet jam patiko bendrauti su užsieniečiais. Evilijai įstrigo pažintys su skirtingais žmonėmis, o Kortynai – sunkiausia buvo laikytis taisyklių. Mykolas juokauja, kad „buvo daug veiklos ir pavargdavom, bet tikrai nenuobodžiavom.“
Dienos buvo pilnos prasmingų veiklų – nuo tvarumo dirbtuvių, kuriose senus drabužius pavertėme į rankines ir kilimėlius, iki rankomis gaminamų turkiškų lėlių. Šiltas bendravimas su vietiniais edukatoriais, nauji įgūdžiai ir laisvė kurti – visa tai tapo nepamirštama patirtimi. Bet galbūt vienas įspūdingiausių momentų buvo naktinė išvyka į Kapadokiją – kai antrą valandą nakties, mieguisti, bet kupini laukimo, kėlėmės stebėti balionų skrydžio ir saulėtekio. Tos tylios akimirkos kalnuose, kai virš horizonto kilo šviesa, kai aplink – šimtai spalvotų balionų, o šalia – tavo komanda... Tai buvo kažkas daugiau nei turistinis objektas. Tai buvo jausmas, kad gyvenime viskas įmanoma.
Grįžę namo, jaunuoliai buvo tie patys išore, bet viduje – pasikeitę. Jie įgijo ne tik kalbos įgūdžių ar naujų draugų. Jie įgijo pasitikėjimo savimi, pajuto, ką reiškia būti atsakingam, punktualiam, mokėti prisitaikyti. Vadovė Jelena šypsosi: „Jie keitėsi man prieš akis. Iš nedrąsių tapo drąsiais, iš uždarų – atvirais. Tai buvo gražu matyti.“ Šis projektas – tai ne kelionė. Tai augimas. Ir kiekvienas, kuris buvo jo dalis, dabar žino: kai žengi žingsnį į nežinomybę, gali atrasti visai naują save.
„Širvintų Krašto“ informacija ir nuotraukos
www.europospulsas.lt
