Konstitucinis Teismas: tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai

Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.

„Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad savivaldybės tarybai vadovauja vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras ir kad meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiame ir kituose įstatymuose nustatytus įgaliojimus, prieštarauja Konstitucijai“, – skelbia Konstitucinis Teismas.

Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

„Tai reiškia, kad 2019 metų (ir paskesniuose) rinkimuose išrinkti savivaldybių merai galės vykdyti savo pareigas iki savo kadencijos pabaigos.Tačiau 2023 metais tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos 119 straipsnio pataisos“, – pažymėjo teismas.

ELTA primena, kad dėl galimo tiesioginių merų rinkimų prieštaravimo pagrindiniam šalies įstatymui į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos Seimo nariai. Jų teigimu, kyla pagrįstų abejonių, ar mero ir savivaldybės tarybos narių skirtingas rinkimo būdas neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui, kuriame numatoma, kad įstatymams ir tarybos sprendimams įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.

Savivaldybių merai tiesiogiai buvo išrinkti du kartus. Iki 2015 metų, kai nuspręsta įvesti tiesioginius merų rinkimus, savivaldybių vadovus rinkdavo pačios tarybos.

ELTA