Krūties vėžiu sergantiems pacientams jau kompensuojamas „Prosigna“ tyrimas

Nuo vasario 1-osios įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl genetinio „Prosigna“ tyrimo skyrimo tvarkos. Šis tyrimas padeda spręsti dėl veiksmingiausio ir saugiausio ankstyvo krūties vėžio pooperacinio gydymo. Genetinis testas „Prosigna“ padės gydytojams onkologams paskirti tikslesnį personalizuotą gydymą krūties vėžiu sergantiems pacientams, pažymima Nacionalinio vėžio instituto (NVI) pranešime.

Ankstyvų (I ir II) stadijų krūties vėžiu sergantiems pacientams, kurių navikai pasižymi estrogenų ir (ar) progesteronų receptorių raiška bei nepasižymi HER2 receptorių raiška, gydytojų konsiliumo sprendimu po operacijos gali būti atliekamas genetinis krūties vėžio molekulinių žymenų tyrimas „Prosigna“. Tai vienas iš galimų genetinių tyrimų, kurio metu vertinama 50-ies naviko genų raiška. Šis tyrimas kartu su gydytojų patologų atliekamais imunohistocheminiais tyrimais padeda įvertinti naviko biologinį tipą ir ligos atsinaujinimo riziką.

Pacientą genetiniam tyrimui siunčia gydytojas onkologas chemoterapeutas prieš pradedant medikamentinį gydymą. „Tyrimui atlikti yra reikalinga paciento naviko operacinė arba biopsinė medžiaga. Tyrimas atliekamas naudojant NanoString nCounter® Dx įrangą, o tyrimo atlikimas užtrunka nuo trijų iki septynių dienų. Gauto tyrimo rezultatai padeda įvertinti, kokia yra rizika ligai atsinaujinti netaikant chemoterapinio gydymo ir skiriant vien hormonų terapiją per dešimt metų“, – sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Genetinės diagnostikos laboratorijos vedėja doc. dr. Rasa Sabaliauskaitė.

Pasak NVI gydytojos onkologės chemoterapeutės Monikos Drobnienės, „Prosigna“ tyrimas naudingas papildomai vertinant naviko augimo greitį, ligos atsinaujinimo riziką, ypač diferencijuojant liuminalinio A ir B tipo navikus, pasižyminčius hormonų receptorių raiška, pagal jų augimo greitį ir agresyvumą pacientėms tiek premenopauzės, tiek pomenopauzės laikotarpiu. „Kitaip tariant, remiantis genetinio tyrimo rezultatais, galėsime tiksliau įvertinti galimą chemoterapinio gydymo naudos ir žalos santykį bei tiksliau paskirti gydymą“, – sako M. Drobnienė.

Gydytoja onkologė chemoterapeutė teigia, kad genetinis krūties naviko „Prosigna“ tyrimas vertina hormonų receptorių raiška pasižyminčio krūties vėžio atsinaujinimo riziką – mažą, vidutinę ar didelę.

„Kuo didesnė ligos atsinaujino rizika, tuo didesnė skiriamos chemoterapijos nauda. Tačiau norėčiau pabrėžti, jog tiesiogiai šis genetinis tyrimas chemoterapijos naudos nevertina. Jei atlikus „Prosigna“ tyrimą nustatoma menka ligos atsinaujinimo rizika, pooperacinės chemoterapijos nauda iš tiesų abejotina. Jei nustatoma didžiulė rizika, kad liga gali sugrįžti, paskirta pooperacinė chemoterapija ją sumažina. Tačiau tiek kliniškai, tiek atlikus papildomus genetinius tyrimus ir nustačius vidutinę ligos atsinaujinimo riziką, chemoterapijos skyrimo tikslingumo klausimas išlieka aktualus ir visuomet sprendžiamas individualiai vertinant visus genetinius, histologinius ir klinikinius parametrus“, – sako gydytoja onkologė chemoterapeutė M. Drobnienė.

Gydytoja onkologė chemoterapeutė džiaugiasi, kad atsirado dar vienas iš PSDF biudžeto lėšų kompensuojamas įrankis, leidžiantis taikyti mūsų pacientams personalizuotos medicinos naujoves.

ELTA