Nauji vargonai Visagine sugaus gruodžio 30-ąją
Visaginiečiai su nekantrumu laukia pirmojo vargonų muzikos koncerto. Į pabaigą eina net ketverius (nuo 2006 m.) metus trukęs jų statymas. Keistai skamba, kad vargonai statomi?:::Šiaip esame įpratę, kad instrumentai yra gaminami... Negaliu paaiškinti kodėl vienintelė iš gyvių – bitė – miršta, o vieninteliai iš muzikavimo instrumentų – vargonai – statomi... Gal todėl, kad jie laikomi šventais, dieviškais?.. Greičiausiai. Enciklopedinis apibrėžimas teigia, kad vargonai yra „klavišinis aerofonas“. Aerofonas reiškia, kad garsas sukeliamas oro srove. Muzikai profesionalai teigia, kad senieji Lietuvos bažnyčių vargonai techniškai gal ir netobuli, bet į juos statytojai įdėjo daug sielos ir meistriškumo. Vargonuojantiesiems jie suteikia laimę atskleidžiant vargonų dvasią – juk sakoma, kad vargonai yra daugiau nei tik muzikos instrumentas, jie turi savo sielą...Lietuvoje vargonus statyti mokėjo jau nuo senų laikų. Senesniųjų išlikusių instrumentų kūrėjų vardai dažniausiai nežinomi. Malonu, kad gausiai aprašytos Palūšės bažnyčios vargonų meistru tituluojamas garsių brolių dainininko ir pirmosios Lietuviškos operos autoriaus Miko ir Kipro Petrauskų tėvas Jonas. Lietuviški vargonų statytojų vardai iškilo tautinio atgimimo laikais. Pokario Lietuvoje vargonų statymas ir vargonų muzikos plėtra nebuvo skatinama. 1949 m., susijungus Vilniaus ir Kauno konservatorijoms, vargonų klasė buvo uždaryta, o vargonų dėstymas – uždraustas. Atšilimas Lietuvos vargonų kultūroje prasidėjo apie 1960-uosius. 1962-ųjų vasarį Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) buvo atkurta vargonų klasė. Pirmieji sovietmečiu statyti vargonai – Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (1963 m.). Vėliau buvo nuspręsta, kad reikalingi nauji vargonai Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (tuometinėje Paveikslų galerijoje). Sovietmečiu tokie procesai buvo vadinami restauravimu (pvz., restauravimu vadinta atstatyta Trakų pilis). Tuometinei Paveikslų galerijai buvo užsakyti „romantizuoti“ vargonai, kurie atitiko ir barokinės, ir romantinės muzikos poreikius. Daugėjant instrumentų plėtėsi ir vargonų kultūros sąjūdis. 1972 metais prie Paminklų restauravimo valdybos Vilniuje buvo įkurta valstybinė vargonų dirbtuvė.
Keičiantis laikams, keitėsi ir vargonų statymo bei vargonininkavimo problemos. Nors elektroniniai (kompiuteriniai) instrumentai negali pretenduoti į klasikinę vargonų muzikos objekto sampratą, daugelis bažnyčių juos pasirinko dėl paties instrumento pigumo ir profesionalių muzikantų stokos. Muzikai profesionalai džiaugiasi, kad ši „mada“ gan sparčiai nyksta, nes daugeliui vakariečių, kuriais šį kartą sekame pozityviai, tai yra nepriimtina. Pragmatiškos realijos, kaip užsienio labdaros akcijos ar senų automobilių perpardavinėjimas, palietė ir tokią, regis, sakralią vargonų statymo erdvę. Užsienio bažnyčiose keičiant vargonus senieji pradėti gabenti į Lietuvą. Lyg ir išeitis, parama bažnyčiai, bet vargonai nėra koks paprastas baldas. Jų perstatymą reikia daryti labai kūrybiškai, apgalvotai pritaikant prie vietos sąlygų, bažnyčios dvasios. Ypač tai pasakytina apie senas bažnyčias, kurios reikalauja ypatingo dėmesio ir pagarbos.
Visagino katalikų dvasininkai išvengė visų pigių pagundų, pasmerkė save papildomiems prašytojų vaidmenims ir pasiryžo tikintiesiems sukurti tikrai sakralią erdvę bažnyčioje. 2005 m. gautas Vilniaus arkivyskupijos metropolito Audrio Juozo Bačkio leidimas aukotojų bei rėmėjų lėšomis Visagino bažnyčioje pagaminti ir pastatyti vargonus. 2005 m., 2006 m. ir 2007 m. Visagino kunigas teikė prašymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vargonams statyti gavo 360 000 Lt. Vargonų „kambariui“ pastatyti parapijiečiai suaukojo per 30 000 Lt, nenorėjęs būti paviešintas, vienas Vilniaus verslininkas, kaip padėką Dievui už pagalbą nelaimės valandą, Visagino bažnyčios vargonų statybai paaukojo 55 000 Lt. Kunigas Vidmantas Rudokas sako, kad visų išvaikščiotų kelių jau nebeišmatuosi, bet širdis dabar džiaugiasi ir su nekantrumu laukia parapijiečių ir svečių vertinimo. Šis vargonų koncertas daugiau šventinis, pačių vargonų šventinimas numatytas vasarą. Kai paklausiau kunigo, ar dar kartą užsiimtų vargonų statymo veikla, pasakė, kad patirties ir supratimo įgijo daug, bet žinodamas, kad be milijono šiais laikais tokios „statybos“ nepajuda, vargu ar rizikuotų...
Kaip jau minėjau anksčiau, sutartis su vienu iš nedaugelio vargonų meistrų, rimtai žiūrinčių į šią profesiją, baigusių mokslus užsienyje ir savarankiškai atsistojusių ant kojų Laimiu Pikučiu Visagino Šv. apaštalo Pauliaus katalikų bažnyčia pasirašė 2006 m. Laimio Pikučio vargonų firma buvo įregistruota 1997 m. Firma įsikūrusi Vilniuje, Trakų Vokėje, erdviose, beveik trijų šimtų kvadratinių metrų dirbtuvėse su profesionaliu staklynu bei daugybe kitų, su vargonų statyba susijusių, įrankių. Tai suteikia galimybes kvalifikuotai atlikti visus restauracijos bei naujų vargonų statybos darbus. Tiek nauji, tiek restauruojami vargonai yra surenkami specialiai pritaikytoje 7 m aukščio, 50 m2 dirbtuvių patalpoje. Nuo pat firmos įsikūrimo joje dirba penki žmonės. Dauguma darbuotojų iki tol jau dirbę kitose vargonų statybos firmose, turi apie penkiolikos metų darbo stažą. Stabilus kolektyvas įgavo neįkainojamą patirtį vargonų statybos bei restauracijos srityje.
Firmos savininkas Laimis Pikutis gimė 1965 m. sausio 12 d. Muzika pradėjo domėtis nuo penkerių metų. Baigė vaikų muzikos mokyklą, Vilniaus konservatoriją, vėliau studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 1991 m. išvyko į Vokietiją mokytis vargonų statybos ir restauracijos amato. Teorinių žinių sėmėsi specialioje vargonų meistrų mokykloje Liudvigsburge, o praktiką atliko vienoje žymiausių Vakarų Europos vargonų firmų „Orgelbau Klais Bonn“. J. Klaiso firmoje turėjo galimybę dirbti su žymiais vargonų restauratoriais: dr. W. Theobaldu, H. Schmitzu, U. Busacker, vargonų intonuotojais N. Spaetu, H. G. Habigu, R. Linde ir kt. Po sėkmingos praktikos, firmos vadovas J. Klaisas pasiūlė dar pusantrų metų pratęsti sutartį. Per šį laikotarpį L.Pikutis dalyvavo statant nemažai naujų vargonų Islandijoje (Reikjavike), Japonijoje (Kiote), Frankfurte prie Maino (Šv. Bonifacijaus bažnyčioje), taip pat restauravo žymiuosius 1772 m. Walcker vargonus Austrijoje (Vienos Votyvos bažnyčioje) ir dar nemažą dalį kitų mažesnių vargonų. Po mokslų Vokietijoje grįžęs į Lietuvą L.Pikutis įkūrė vargonų firmą. Lietuvos paminklų apsaugos departamentas jam suteikė vargonų restauratoriaus ir vargonų eksperto atestacijas.
Vargonai – vienintelis instrumentas, turintis savo „namą“. 2009 m. Visagino Šv. apaštalo Pauliaus katalikų bažnyčioje mielai sutikus kunigui Vidmantui Rudokui ir vargonų meistrui Laimiui Pikučiui buvo organizuotos pažintinės „ekskursijos“ po baigiamą statyti vargonų „namelį“. Tai retai pasitaikanti proga pabūti vargonų „viduje“, kuria laiku pasinaudojo Visagino savivaldybės administracijos specialistai ir inicijavo tokių pažintinių ekskursijų pravedimą. Apie vargonus nenuilsdamas pasakojo pats jų meistras per tris dienas priėmęs per 20 gyventojų grupių.
Miestelėnai pirmąjį vargonų muzikos garsą tikėjosi išgirsti miesto šventės metu, bet medis nėra labai klusni medžiaga: reaguodamas į pasikeitusių patalpų mikroklimatą (vargonai buvo gaminti dirbtuvėje ir pervežti į bažnyčią) jis „vaikščiojo“ ir nenorėjo skambėti taip, kad įtiktų jautriai meistro ausiai. Darbai kiek užsitęsė, bet gruodžio 30 d. 17 valandą po šv. Padėkos mišių 2 manualų su pedalu, 29 registrų (tai reiškia, atitinkančių ir koncertiniams vargonams keliamus reikalavimus) vargonai pirmą kartą oficialiai sugaus ir virš grubios kasdienybės pakylės klausytojų sielas Visagino Šv. apaštalo Pauliaus katalikų bažnyčioje.
Vargonų statymo patirtimi su apsilankiusiais pasidalins meistras L. Pikutis. Tądien į Visaginą koncertuoti atvyks ir iškilus vargonininkas bei ryškus vargonų meistras intonuotojas, dirbęs pirmosiose sovietmečio Vilniaus vargonų dirbtuvėse (įkurtose 1974 m.), atgaivinęs daugelio Lietuvos bažnyčių vargonus Bernardas Vasiliauskas. Jau keturis dešimtmečius jo veikla yra susijusi su vargonais. Nuo 1989 metų jis yra Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkas. B.Vasiliauskas daug koncertuoja kaip solistas, taip pat su daugeliu Lietuvos chorų, orkestrų gastroliavo Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Italijoje, Norvegijoje, Rusijoje, kitose šalyse. Bernardo Vasiliausko repertuare XIX–XX a. vargonų muzika, jis yra pirmasis daugelio lietuvių kompozitorių kūrinių atlikėjas, dalyvavo įrašant 15 plokštelių ir 12 CD, kuriuose skamba įvairių kompozitorių kūriniai. Koncerto metu su juo muzikuos garsusis ir, regis, papildomo apibūdinimo nereikalaujantis saksofonistas Petras Vyšniauskas ir jo sūnus Dominykas, šventėms grįžęs iš Amerikos. Šį dvasingą profesionalių muzikantų koncertą Visagino gyventojams ir jų svečiams dovanoja Visagino savivaldybė.
Visagino savivaldybės informacija
