Ne viskas rožėmis klota, bet tai buvo verta

Irene, Italija

Jei reikėtų apibūdinti savo „Erasmus“ vienu sakiniu, jis būtų toks:

„Niekada nepasiduok – nesigailėsi! Viskas vyksta ne šiaip sau.“

„Galima sakyti, kad sprendimas, kurį ši šalis priėmė 1973 m. prisijungdama prie Bendrosios rinkos, buvo atšauktas šiuo referendumu pasitraukti iš ES“, – sakė BBC žinių vedėjas. Tai – mano pirmasis prisiminimas iš „Erasmus“ Škotijoje. Ką tik buvau atskridusi iš Sardinijos, kur studijavau kalbas Sasario universitete. Buvo 2016 m. birželis, o Jungtinės Karalystės gyventojai ruošėsi balsuoti dėl išlikimo Europos Sąjungoje. Tą rytą, kai turėjau pradėti praktiką kalbų mokykloje Edinburge, įsijungiau televizorių – ir naujienos apie „Brexit“ mane užklupo kaip šaltas dušas. „Na ką gi, atrasti Europą šalyje, kuri ką tik apsisprendė iš jos pasitraukti... Neprastas startas“, – su ironija prisimenu pagalvojusi. Tuo metu dar nežinojau, kad tai bus mažiausias iš mano iššūkių.

Vos kelių pirmųjų dienų mokykloje, ir aš jau jutau, kad kažkas ne taip. Vieną dieną mentorė man pasakė, kad mokykla nebegali tęsti mano praktikos, nes tarp direktoriaus ir darbuotojų kilo „rimtų nuomonių skirtumų“. Kitaip tariant – mokykla užsidaro, ir man teko išvykti! Jaučiausi sugniuždyta. Negalėjau patikėti, kad taip atsitiko man. Ar mano „Erasmus“ baigsis taip? Turėjau du pasirinkimus: grįžti į Italiją ir viską mesti, arba greitai susirasti kitą praktiką. Pasitarusi su savo universitetu, pasirinkau antrąjį variantą. Nuėjau į Italų kultūros institutą. Jie pasakė, kad jau turi keturis praktikantus ir daugiau priimti negali. Tačiau aš vis tiek palikau savo CV. Kitas kelias dienas praleidau vaikščiodama po visą Edinburgą, dalindama CV visur, kur tik galėjau – lakstydama po miestą kaip Markas Rentonas iš „Trainspotting“… Jau buvau beveik praradusi viltį, kai suskambėjo telefonas:

– „Sveika, Irene, čia Elisabetta iš Italų kultūros instituto. Mums malonu pranešti, kad kviečiame tave prisijungti prie mūsų komandos… Ar vis dar domina?“
Tas skambutis pakeitė viską. Nuo tos dienos pradėjau dirbti su nuostabiais žmonėmis – kolegomis, su kuriais dalinausi nepamirštamais momentais ir patirtimis. Vienas iš jų – Italijos renginių organizavimas Fringe festivalyje – didžiausiame meno festivalyje pasaulyje. Tuo metu turėjau progą interviu duoti pačiam Dario Fo – Nobelio literatūros premijos laureatui – ir susitikti su keliais Italijos ambasadoriais Europoje. Už darbo ribų spėjau apkeliauti nuostabiąją Škotiją, kuri dabar tapo mano antraisiais namais ir kur palikau dalį širdies.

Apibendrinant: jei reikėtų mano „Erasmus“ apibūdinti vienu sakiniu – tai būtų:
„Niekada nepasiduok – nesigailėsi! Viskas vyksta ne be priežasties.“
Daugiau informacijos: https://youth.europa.eu/stories/its-not-all-peaches-and-dandelions-its-worth-it_en
www.europospulsas.lt
By Jorge Franganillo - Edinburgh: Scottish bagpiper, CC BY 2.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=121252218