Neurologė E. Pajėdienė: kokybiškas miegas - vienas iš gerą savijautą užtikrinančių veiksnių

Penktadienį minint Pasaulinę miego dieną su šūkiu „Geras miegas, sveikas senėjimas“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologė Evelina Pajėdienė dėmesį atkreipia į miego kokybę vyresniame amžiuje. Ji pabrėžia, jog kokybiškas miegas bei tinkamo režimo laikymasis - vienas iš būdų, užtikrinantis gerą žmogaus savijautą. 

Gydytojos teigimu, vyresnio žmogaus miego įpročiai tikrai pasikeičia, nors miego poreikis išlieka nepakitęs. Vyresni nei penkiasdešimties metų žmonės anksčiau gulasi ir keliasi, sunkiau užmiega, o užmigę, - miega trumpesnį laiką ir išlieka jautrūs aplinkos garsams. Taip pat sumažėja lėtojo, gilaus miego kokybė. 

„Lėtojo miego kiekis reikšmingiau sumažėja senyvo amžiaus vyrams, tačiau bloga miego kokybe su amžiumi labiau ima skųstis moterys, - apie pasikeitusius miego įpročius kalba E. Pajėdienė. - Organizmui senstant, padažnėja neplanuotų dienos pogulių. Nors vyresniame amžiuje miego poreikis nemažėja, bet blogėja smegenų funkcija palaikyti normalų jo režimą“.

Gydytoja pastebi, kad dar nesulaukus penkiasdešimtmečio, verta kloti pagrindus sveikam senėjimui bei lėtinių ligų prevencijai. Tai galima daryti užtikrinant pakankamą miego valandų kiekį kiekvieną naktį, reguliarų miego ir būdravimo režimą, o prireikus - kreipiantis į specialistus.

Nekokybiškas miegas taip pat yra susijęs su blogesne atmintimi. Kadangi poilsiui bei naujos informacijos įsisavinimui svarbus ne tik lėtojo miego kiekis per naktį, bet ir kokybė, jam pagerinti jau yra sukurtos specialios ausinės. Jos skleidžia tam tikro dažnio arba amplitudės bangas, kurios gali padidinti lėtųjų bangų kiekį ir pagerinti lėtojo miego kokybę.

Kauno klinikų pranešime pažymima, jog plika akimi nepastebimi pokyčiai vyksta ir miego mikrostruktūroje. Senyvo amžiaus žmonių smegenyse miego metu produkuojama mažiau lėtųjų bangų, palyginus su jaunų žmonių smegenimis. Alzheimerio liga sergantiems pacientams šių bangų nustatoma dar mažiau, o jų miegas yra dar nestabilesnis. Tokie žmonės jautresni aplinkos garsams, laikui bėgant pakinta jų lėtojo miego kokybė.

Gydytojos pastebėjimu, ateityje šie lėtųjų bangų skirtumai galėtų būti panaudojami aiškinantis dėl įtarimų galimai žmogui susirgus demencijos ar Parkinsono ligomis. 

„Anksti įtarus minėtas neurologines ligas, būtų galima pradėti taikyti efektyviai miegą gerinančius ir tuo pačiu neinvazyvius gydymo metodus, tokius kaip šviesos terapiją ar dažniau pabrėžti miego higienos taisyklių svarbą,“ - teigia Kauno klinikų gydytoja neurologė E. Pajėdienė.

ELTA