Pagalba šeimoms derinant darbą ir vaikų priežiūrą
Visoje Europoje daugelis tėvų susiduria su sunkumais bandydami suderinti darbą su rūpinimosi šeima pareigomis. Ilgos darbo valandos, brangi vaikų priežiūra ir ribotas lankstumas neretai apsunkina galimybę išlikti darbo rinkoje – ypač moterims. Trente (Italijoje) šiai problemai spręsti įgyvendinama Paslaugų kuponų (Service Voucher) schema, kuri tapo svarbiu atsaku į šeimų poreikius. Ji finansuojama pagal Europos socialinio fondo plius (ESF+) priemonę ir pripažinta strateginiu prioritetu 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu. Sistema padeda šeimoms naudotis prieinamomis vaikų priežiūros ir švietimo paslaugomis. Pirmą kartą įdiegta dar 2005 m., schema ir toliau liudija ilgalaikį provincijos įsipareigojimą remti dirbančius tėvus.
Didesnis vaikų priežiūros prieinamumas
Kuponais padengiama dalis vaikų ugdymo ir priežiūros paslaugų išlaidų – nuo 3 mėnesių iki 14 metų vaikams, o vaikams su negalia – net iki 18 metų. Šeimos pačios prisideda tik maža dalimi, o likusią sumą kompensuoja sistema. Parama skiriama pirmiausia dirbančioms motinoms arba toms, kurios pradeda dirbti ar mokytis. Vienišų tėvų šeimose taip pat gali kreiptis tėčiai, esantys panašioje situacijoje. Padengdami vaikų priežiūros išlaidas, šie kuponai pašalina vieną didžiausių kliūčių, trukdančių žmonėms įsidarbinti ar išlikti darbo rinkoje.
Veiksmingas sprendimas šeimoms
Claudia, dirbanti visu etatu gamybos įmonėje Trentino regione, teigia, kad kuponai jai leido tęsti karjerą. Abu tėvai dirba, o vietinių vaikų darželių darbo valandos nesutapo su jų grafiku – šeima buvo arti sprendimo, kad Claudia paliks darbą.
„Aš jau ruošiausi išeiti iš darbo, kad galėčiau rūpintis savo dukra, – pasakoja ji. – Vietinio darželio darbo laikas nesutapo su mano tvarkaraščiu, o privačios alternatyvos buvo per brangios.“
Tuomet ji sužinojo apie paslaugų kuponus. „Dėl šios schemos galėjau išlaikyti darbą, ir už tai esu dėkinga provincijai bei visiems, kurie mane palaikė iki ir per šio sprendimo taikymą, – sako Claudia. – Į darbą einu žinodama, kad mano dukra yra patikimose rankose.“
Ilgalaikė investicija į įtrauktį
Nuo pat pradžių ši schema skyrė ypatingą dėmesį mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms ar atsidūrusioms pažeidžiamose situacijose. Užtikrinant joms galimybę naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, mažinamos socialinės nelygybės ir mažinama socialinės atskirties rizika.
Tik per 2021–2027 m. finansinį laikotarpį, apie 800 žmonių jau pasinaudojo šia parama. Projektui skirta 42 mln. eurų – tai daugiau nei ketvirtadalis visos ESF+ lėšų, skirtų Trento provincijai. Tai liudija tvirtą ilgalaikį provincijos įsipareigojimą remti šeimas ir kurti įtraukesnę darbo rinką.
Sociokultūrinis kontekstas
Trento provincija – kalnų regionas šiaurės Italijoje, turintis apie 500 000 gyventojų. Trento mieste gyvena daugiau nei 120 tūkstančių žmonių. Gimstamumo rodiklis viršija Italijos vidurkį – apie 9,6 atvejo 1000 gyventojų. Dėl ribotų viešųjų darželių galimybių ir aukštų privačių paslaugų kainų šeimos dažnai pasikliauja senelių pagalba. Todėl paslaugų kuponai tapo itin aktualia priemone šioje socialinėje struktūroje. Moterų dalyvavimas darbo rinkoje Trento regione siekia apie 68 proc., palyginus su 52 proc. Italijos vidurkiu. Šis projektas reikšmingai prisideda prie lyčių lygybės, suteikdamas moterims galimybę derinti profesinį gyvenimą su šeimos įsipareigojimais.
Ekonominis poveikis
Paslaugų kuponų schema ne tik stiprina šeimų socialinį stabilumą, bet ir skatina ekonominį aktyvumą. ES duomenimis, investicijos į šeimų paramą padeda sumažinti nedarbą ir stiprina vietos ekonomiką. Pavyzdžiui, viena dirbanti mama, gavusi paramą, vidutiniškai prisideda prie BVP apie 20 000 eurų per metus. Be to, paramos dėka išvengiama darbo netekčių ir su tuo susijusių socialinių išlaidų. Ši schema taip pat paskatino smulkaus verslo augimą – ypač vaikų darželių, auklių paslaugų ir ugdymo centrų. Kuponų sistema padeda užtikrinti paklausą šiose srityse ir taip skatina verslumo plėtrą regione.
ES kontekstas ir palyginimai
Panašios iniciatyvos įgyvendinamos ir kitose ES šalyse. Prancūzijoje šeimos gauna valstybės subsidijas vaikų priežiūrai, o Vokietijoje veikia „Elterngeld“ sistema. Skandinavijos šalys užtikrina universalias viešąsias paslaugas, kurios leidžia moterims aktyviai dalyvauti darbo rinkoje. Trento modelis vertinamas kaip gerosios praktikos pavyzdys – lankstus, įtraukus ir pritaikytas vietos poreikiams.
Europos socialinio fondo plius programa skatina darbo ir šeimos derinimą visoje Europoje. Trento sėkmės istorija rodo, kaip ES investicijos gali būti veiksmingai panaudotos regioniniu lygmeniu.
Techninis įgyvendinimas
Norėdamos gauti kuponus, šeimos kreipiasi į Trento provincijos socialinių paslaugų tarnybą. Vertinami tokie kriterijai kaip pajamos, darbo arba mokymosi užimtumas, šeimos sudėtis. Kuponai teikiami kelis kartus per metus, atsižvelgiant į šeimos poreikius ir biudžeto galimybes. Partneriai, padedantys įgyvendinti schemą, apima viešuosius ir privačius vaikų darželius, nevyriausybines organizacijas, socialines tarnybas bei švietimo centrus. Tai užtikrina platų paslaugų spektrą ir gerą paslaugų prieinamumą šeimoms.
Ilgalaikė vizija ir iššūkiai
Iki 2029 m. numatyta įdiegti kuponų skaitmenizavimo sistemą, didinti partnerių tinklą ir toliau plėsti paslaugų prieinamumą, ypač atokiose teritorijose. Taip pat siekiama mažinti administracinę naštą šeimoms ir diegti integruotas paslaugas, kurios leistų efektyviau derinti darbą ir šeimą. Tarp pagrindinių iššūkių išlieka paslaugų netolygumas tarp miesto ir kaimo vietovių, socialinė izoliacija ir informacijos stoka. Tačiau paslaugų kuponų schema įrodo, kad tikslinga, ilgalaikė ir socialiai atsakinga politika gali padėti kurti tvaresnę ir lygiaverčią visuomenę.
Institucijų pozicija
„Paslaugų kuponų schema – tai ne tik pagalba šeimai. Tai investicija į darbo rinką ir socialinį teisingumą, – sako Trento socialinės politikos skyriaus vadovė.
„Kuponai – tai geresnis gyvenimo ir darbo derinys moterims, leidžiantis joms išlikti aktyvioms profesinėje veikloje“, – komentuoja ESF+ Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus atstovas.
Lietuvos kontekstas ir galimos paralelės
Lietuvoje, kaip ir Italijoje, šeimų iššūkiai derinant darbą ir vaikų priežiūrą išlieka aktualūs, ypač jaunoms šeimoms ir vienišiems tėvams. Nors valstybiniai darželiai yra pakankamai plačiai prieinami didmiesčiuose, regionuose vis dar trūksta vietų, o paslaugų darbo laikas dažnai nesutampa su tėvų darbo grafikais. Lietuvoje veikia kelių formų kompensacijos – pavyzdžiui, iš dalies kompensuojamos išlaidos auklėms ar privačioms ugdymo įstaigoms. Tačiau tokia parama dažnai fragmentiška ir skirtingose savivaldybėse taikoma nevienodai. Vilniuje veikia „Lankstaus ugdymo“ programa, skirta skatinti darbdavių ir šeimų bendradarbiavimą. Tačiau trūksta centralizuotos, valstybės lygmeniu veikiančios kuponų ar subsidijų sistemos, analogiškos Trento modeliui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje 2023 m. moterų užimtumas siekė 71 proc., o vyrų – 76 proc., tačiau moterys dažniau renkasi ne viso etato ar terminuotas darbo formas. Viena iš to priežasčių – vaikų priežiūros iššūkiai ir ribotas lankstumas. Vertinant motinystės ir tėvystės atostogas, Lietuva išsiskiria dosniomis išmokomis, tačiau pasibaigus šiam laikotarpiui, šeimos susiduria su realiu paslaugų trūkumu. Todėl aktualu svarstyti papildomas paramos formas, kurios užtikrintų tęstinumą grįžus į darbo rinką. Trento modelis galėtų būti pavyzdžiu, kaip stiprinti vaikų priežiūros sistemą Lietuvoje, ypač tose savivaldybėse, kur darželių vietų trūksta, o privatūs sprendimai tampa pernelyg brangūs daugeliui šeimų. ESF+ lėšos Lietuvoje dažniausiai skiriamos profesiniam mokymui, socialinei įtraukčiai ir jaunimo užimtumui, tačiau vaikų priežiūros prieinamumas ir darbo bei šeimos derinimo politika galėtų būti aiškiau išskirtas prioritetas.
Remiantis „Eurostat“ duomenimis, daugiau nei 21 proc. Lietuvos moterų nurodo, kad šeimos priežiūros įsipareigojimai yra pagrindinė kliūtis dalyvauti darbo rinkoje. Tai ženklas, kad viešosios politikos sprendimai dar nepakankamai įtraukia šeimų poreikius. Jei Lietuvoje būtų įgyvendinta centralizuota kuponų sistema, tai galėtų sukurti daugiau lygių galimybių tarp miestų ir regionų šeimų, taip pat skatintų socialinį mobilumą. Be to, tokia sistema padėtų spręsti paslaugų fragmentacijos problemą: šiandien tėvai turi patys susiorientuoti tarp skirtingų kompensavimo būdų ir savivaldybių taisyklių. Sukūrus skaidrią, universalią ir skaitmeninę kuponų sistemą, būtų galima efektyviau valdyti valstybės investicijas ir užtikrinti, kad parama pasiektų tuos, kam jos labiausiai reikia. Svarbu ir tai, kad tokia sistema galėtų paskatinti privačių vaikų priežiūros paslaugų plėtrą regionuose – atsirastų daugiau paskatų steigti mažus ugdymo centrus ar samdyti aukles, kurių paslaugos būtų iš dalies kompensuojamos. Tai taip pat padėtų integruoti įvairias visuomenės grupes, pavyzdžiui, migrantes ar vyresnio amžiaus moteris, į darbo rinką kaip vaikų priežiūros paslaugų teikėjas. Iniciatyva galėtų būti derinama su socialinių inovacijų programa – pavyzdžiui, kaimyniškais auklių tinklais, kooperatyvais ar bendruomeniniais vaikų centrais. Svarbu įtraukti ir darbdavius – darbo lankstumas, hibridinis darbo modelis ar dalinis nuotolinis darbas taip pat turi būti integruoti į platesnę šeimų paramos strategiją. Būtų verta parengti bandomąjį projektą bent keliose Lietuvos savivaldybėse – pavyzdžiui, Alytaus, Telšių ar Šiaulių miestuose – siekiant įvertinti galimą poveikį šeimoms, darbo rinkai ir vietos paslaugų tiekėjams. Būtų naudinga įtraukti NVO, dirbančias su šeimomis, kad užtikrintume, jog paslaugos pasiektų ir pažeidžiamiausius – vienišus tėvus, šeimas su neįgaliais vaikais ar daugiavaikes šeimas. Tokia diskusija Lietuvoje jau bręsta – ji matoma tiek savivaldybių socialinės politikos dokumentuose, tiek Seimo demografijos komisijos rekomendacijose. Apibendrinant, Trento modelis Lietuvai gali būti įkvėpimas – tai ne kopijavimo, o prisitaikymo klausimas. Sprendimai turi atitikti nacionalinį kontekstą, tačiau principai – prieinamumas, lygybė, partnerystė – yra universalūs.
Daugiau informacijos: https://european-social-fund-plus.ec.europa.eu/en/projects/helping-families-balance-work-and-care
www.europospulsas.lt
Nuotrauka https://european-social-fund-plus.ec.europa.eu/en/projects/helping-families-balance-work-and-care
