Pasaulio atradimo džiaugsmas – vaikams su specialiaisiais poreikiais
Taip jau susiklostė mūsų dabartiniame gyvenime, kad įprastas vaikystės pasaulis vis dar sunkiai prieinamas vaikams su specialiaisiais poreikiais. Laimei, demokratinėje visuomenėje atsiranda vis daugiau iniciatyvų, padedančių išvesti vaikus su negalia iš uždaros erdvės ir, tiesiogine to žodžio prasme, atverti jiems duris į platų pasaulį. Viena iš tokių iniciatyvų tapo projekto „Poilsio ir ugdymo aplinkos kūrimas specialiųjų poreikių vaikams Lietuvoje ir Latvijoje, siekiant gerinti gyvenimo kokybę/ ADD ME“, LLI-151, finansuoto pagal 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programą, įgyvendinimas.
Šis projektas, kurį vykdė Visagino „Verdenės“ gimnazija su kartu su Aleksandravo internatine neįgaliųjų mokykla (Dagdos savivaldybė), buvo pradėtas 2017 m. Laikraščio „Vis-Info“ redakcija pabendravo su projekto koordinatore Irina Morozova, kuri išsamiai papasakojo apie tai, kokie pokyčiai įvyko specialiųjų poreikių turinčių vaikų gyvenime įgyvendinus šį projektą.
„Tiek Visagine, tiek Dagdoje vis dar per menkai sudarytos sąlygos lavinti ir panaudoti savo kūrybines, menines ir intelektines galias. Todėl visa mūsų projekto veikla buvo orientuota į neįgalių vaikų socializaciją per meną ir sportą. Projekto iniciatoriai matė savo pagrindinį tikslą – atskleisti vaikams su negalia tokį pasaulį, kuris yra įprastas paprastiems vaikams. Tikslą pasiekti buvo nuspręsta dviem būdais – tobulinant įstaigų, kuriose yra specialiųjų poreikių turinčių vaikų, infrastruktūrą ir organizuojant įvairius edukacinius renginius, įskaitant vasaros stovyklas. Vasaros stovyklų organizavimas vaikams su specialiaisiais poreikiais buvo pirma patirtis tiek mums, tiek partneriams iš Latvijos.
Projekto lėšomis buvo suremontuota „Verdenės“ gimnazijos sporto aikštelė – joje sena betoninė danga buvo pakeista į saugią, modernią, pritaikytą sportuoti neįgaliesiems. Kadangi remonto darbai buvo baigti dar 2017 m., mes jau įsitikinome šios investicijos nauda – vaikai su negalia pradėjo aktyviau naudotis gimnazijos sporto infrastruktūra. Projekte taip pat buvo suremontuota „Verdenės“ gimnazijos klasė, kurioje vyksta vaikų su specialiaisiais poreikiais užsiėmimai, įsigyta įranga: baldai – transformatoriai, kurie yra labai patogūs organizuojant įvairius edukacinius užsiėmimus, taip pat sporto ir muzikos įranga. Antroji projekto kryptis – trijų edukacinių programų, skirtų asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, rengimas ir įgyvendinimas. Pavyzdžiui, pirmoji – teatro programa „Kuriame kartu“, jos įgyvendinimo metu vaikai visapusiškai įtraukti į spektaklio pastatymą – nuo scenarijaus ir kostiumų kūrimo proceso iki paties pasirodymo paruošimo. Įgyvendinant visas programas dalyvavo vaikai ir jaunimas iš Lietuvos ir Latvijos ir, nepaisant to, kad kartais vaikams buvo sunku ir dingdavo motyvacija, rezultatai buvo įspūdingi.
Kita programa – „Lėlės vaidmuo liaudies pedagogikoje ir vaikų auklėjime“. Lėlių gamyba savo rankomis lavina smulkiąją motoriką, kas yra ypač svarbu vaikams su negalia. Trečioji programa – „Kalendoriniai lietuvių liaudies žaidimai“. Šokdami ir dainuodami vaikai iš Visagino ir Dagdos susipažino su lietuvių kultūra, papročiais, tradicijomis. Visuose edukaciniuose užsiėmimuose dalyvavo tiek vaikai iš Visagino, tiek mūsų draugai iš Latvijos, tokios bendros veiklos padėjo jiems artimiau susipažinti ir net tapti draugais.
Visos sukurtos programos buvo testuojamos, o jų rezultatai buvo pristatyti vasaros stovyklose, kurių pamainos vyko Aleksandrovo internatinėje mokykloje Latvijoje. Iš viso buvo surengtos 4 stovyklos, kurių trukmė buvo po 10 dienų – po 2 stovyklas kiekvieną vasarą. Manau, kad šių stovyklų pamainos tapo didžiausiu projekto pasiekimu. Reikia pabrėžti, kad kai kurie vaikai pirmą kartą išvyko iš namų be tėvų, o tai buvo didelis iššūkis ir tėvams, ir mokytojams. Žinoma, tėvai labai jaudinosi: jie skambindavo, klausdavo apie savo vaikus, jaudinosi ir mokytojai, bet pirmasis žingsnis buvo padarytas ir jis buvo sėkmingas.
Stovyklų programos buvo labai įdomios. Pavyzdžiui, mūsų partneriai iš Dagdos mokė vaikus sodinti daržoves, jas laistyti ir net konservuoti. Vaikai vykdavo į ekskursijas, eidavo į žygius, t. y. programa buvo labai turininga, mums malonu, kad dabar ir vaikai, ir tėveliai nori, kad ir stovyklos, ir edukacinės programos tęstųsi, vadinasi, mes padarėme kažką gero. Tiesą sakant, būtent to mes ir norėjome pasiekti – padėti vaikams su specialiais poreikiais, kurie sėdėjo tarp keturių sienų, atverti pasaulį, susirasti naujų draugų. Tėvai mielai pastebi, kad jų vaikai tapo labiau nepriklausomi, labiau pasitikintys savimi, mokykloje pradėjo elgtis kitaip, galima teigti, kad buvo įgyti neįkainojami įgūdžiai ir patirtis. Iš viso projekte dalyvavo apie 100 vaikų – po 50 iš kiekvienos šalies“, – sakė Irina Morozova.
- Tai tikriausiai buvo perversmas vaikų, o gal ir jų tėvų, pasąmonėje?
- Taip, manau, galima taip pasakyti. Vaikams atsivėrė kitoks pasaulis, bendravimo su kuriuo patirties jie anksčiau neturėjo. Džiugu, kad ir kitos savivaldybės susidomėjo mūsų projektu – jos nori, kad mes pasidalintume savo patirtimi, taip pat teiraujasi apie galimybę priimti į stovyklas vaikus su specialiaisiais poreikiais iš jų savivaldybių. Mes norėtume toliau tęsti tokius projektus, nes matome, kaip tai svarbu vaikams ir jų tėvams. Tikimės, kad Visagino savivaldybė ras galimybes finansuoti vaikų su specialiaisiais poreikiais programas, vis dėl to vaikų su negalia integracija turėtų būti viena iš vietos valdžios užduočių. Vaikai su specialiaisiais poreikiais yra mūsų bendruomenės dalis, jie yra labai talentingi ir iš jų galima daug pasimokyti tiek suaugusiems, tiek vaikams. Esame dėkingi tarptautinei Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo programai 2014–2020 m. Interreg V-A bei Visagino savivaldybės administracijai, kurių dėka tapo įmanoma įgyvendinti šį projektą.
- Ačiū, Irina, už jūsų pasakojimą apie tokį įdomų ir svarbų projektą! Reikėtų širdingai padėkoti tiems, kurie investavo savo darbą, žinias, jėgas ir sielų daleles į šio projekto įgyvendinimą.
Bendravo Ina Negoda
Vertė Lina Latyševa
Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už šio straipsnio turinį atsako straipsnio autorius. Jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
