Reklama 14 02 2022 778 peržiūros

Puikus pasiūlymas MEDICINA PRACTICA laboratorijoje

Ilgai kamuoja psichinis stresas, stinga poilsio, sirgote kokia nors virusine infekcija? Pasistenkite daugiau pasirūpinti savo sveikata – ypač jautriąja skydliauke. Vyrams būtina įvertinti ir prostatos vėžio riziką. Pirmas efektyvus žingsnis – profilaktiniai kraujo tyrimai, tiksliai parodantys skydliaukės hormonų, prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekį ir dar daugiau.

Startavo tradicinės prevencinės akcijos „Skydliaukė – tavo gyvenimo laikrodis!“ ir „Prostata – vyro gyvenimo kokybė!“, kurių metu įvairiuose šalies miestuose „Medicina practica“ laboratorijų tinkle daug pigiau atliekami šių itin svarbių organų tyrimai. Šiemet vyrams pasiūlyta dar platesnė profilaktinė ištyrimo programa.

Dešimtys simptomų, o liga – viena

Pradėjo varginti šaltis, tingisi pajudėti, blogėja atmintis, kamuoja nerimas, vysta grožis, slopsta seksualumas? O gal užlieja karščio bangos, padidėjo dirglumas, dažnai keičiasi nuotaika, permuša širdį? Gali būti, kad išsitirti skydliaukės į kraują išskiriamus hormonus turėjote dar vakar.

Tokie požymiai rodo, kad skydliaukės hormonų gamyba susilpnėjo arba paspartėjo. Nuo to priklauso ir vėliau išryškėjančios pasekmės sveikatai. Gerai sakoma: dešimtys simptomų, o liga – viena.

Kaklo priekyje esanti mažytė liauka reguliuoja viso organizmo medžiagų apykaitą, energijos panaudojimą ir saugojimą. Ji skatina psichinį ir fizinį vystymąsi, turi įtakos visų gyvybiškai svarbių organų veiklai ir kt.

Tačiau didžiausia problema ta, kad skydliaukė yra labai jautri – ją išvargina net žiemos šalčiai. Skydliaukės hormonų gamybą išderina jodo stygius ar perteklius, lėtinės ligos, stresas, netaisyklinga mityba ir kt. Jos veiklos sutrikimus skatina ir paveldėtas polinkis, padidinta radiacija, oro užterštumas, dalis buityje esančių cheminių medžiagų.

Iš pradžių problemos nejaučia

Daug kas dar mano, kad skydliaukės hormonų gamybos sutrikimai yra tik vidutinio amžiaus moterų problema. Tačiau specialistai tai paneigia. Su skydliaukės problemomis susiduria įvairaus amžiaus žmonės.

Rekomenduojama profilaktiškai išsitirti visiems vyresniems nei 35 metų amžiaus žmonėms ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. Vis tik šis patarimas galioja ne visiems. Verta būti atidesniems ir išsitirti kone kasmet, jei ilgai kamuoja lėtinis stresas, įtemptai dirbama, persirgta kai kuriomis infekcijomis, pavyzdžiui, sunkia COVID-19 forma ir kt.

Didesnėje rizikos zonoje yra sergantieji diabetu, širdies ir kraujagyslių, psichinėmis ligomis. Jeigu šeimoje yra sergančiųjų skydliaukės ligomis, išsitirti turėtų visi jos nariai. Skydliaukės hormonų gamybos sutrikimas iš pradžių nepastebimas. Tai parodo tik kraujo tyrimai.

Taip pat verta išsitirti ir antimikrosominius antikūnus (ATPO), kurių padidinto kiekio suradimas lemia gydymo taktikos ar prevencijos priemonių parinkimą, skydliaukės veiklos stebėjimo dažnumą.

Penki tyrimai – dar didesnės galimybės

Šiemet dar daugiau galimybių išsitirti sulaukė vyrai. Jiems pasiūlytas efektyvus penkių tyrimų komplektas. Vieną kartą paėmus kraujo galima ištirti PSA kiekį, šlapimo rūgštį, kreatininą, šlapalą, o taip pat – atlikti bendrąjį kraujo tyrimą.

PSA tyrimas padeda anksti pastebėti prostatos vėžį. Kol ši mirtinai pavojinga liga stipriai neišplito, ją galima sėkmingai gydyti ar kontroliuoti. Daliai pacientų net neprireikia gydymo – jie tik stebimi ir reguliariai ištiriami.

Lietuvoje kasmet nustatoma maždaug 2500–3000 naujų prostatos vėžio atvejų. Jis dažniausiai puola lėtai ir tyliai – nesukelia aiškių simptomų, iki nustatomo prostatos vėžio praeina ir dešimt metų.

Prostatos vėžio priežastys iki galo neaiškios. Liga siejama su nesveika mityba, nejudriu gyvenimo būdu, chemikalais, lėtiniu stresu ir kt. Gerokai daugiau rizikuoja susirgti vyrai, kurie turi prostatos vėžio užkluptų artimų giminaičių.

PSA išsitirti turėtų kiekvienas vyras, sulaukęs 40 metų, o sulaukęs 45-erių – kartą per metus. Atšventusiam 50 metų sukaktį vyrui reikėtų išsitirti 2 kartus per metus. Dar tikslesnį atsakymą duoda kartu ištirtas laisvas PSA. Padidintas PSA rodiklis dar nereiškia prostatos vėžio – tai tik įspėja apie galimybę.

Bendras kraujo tyrimas – tai atskaitos taškas įvertinant sveikatos pokyčius. Jis parodo daug kraujo sudėties parametrų: leukocitus, hemoglobiną, eritrocitus, trombocitus, limfocitus ir kt. Jų pokyčiai padeda diagnozuoti įvairias infekcijas, uždegimus ir kt.

Šlapimo rūgšties, kreatinino, šlapalo tyrimai padeda įvertinti inkstų funkciją.

Saugokime savo sveikatą!