Saulės jėgainė prie Poliarinio rato: žaliasis stebuklas Suomijos šiaurėje

Šiaurės gyventojams saulė nuo seno buvo ne tik šviesos, bet ir gyvybės simbolis. Ilgą tamsųjį sezoną ji buvo laukiama kaip išganymas, o vasarą – švenčiama per baltąsias naktis ir saulėgrįžos šventes. Tad šiandieninė saulės elektrinė – tarsi kultūrinis pratęsimas tūkstantmetės žmonių ir saulės sąjungos.
Įsivaizduokite: balta tyla, sniego laukai, raudonas dangus ir metalinės saulės plokštės, atspindinčios šviesą tarsi ledynų veidrodžiai. Tai ne mokslinė fantastika, o tikras šiaurės vaizdas. Ten, kur žiemą spindi pašvaistės, o vasarą saulė nenusileidžia, dabar kyla energetikos ateitis. Toks kontrastas – stiprus simbolis: net šaltoje žemėje gali gimti šiluma.
Ar įmanoma saulės energija ten, kur pusę metų tęsiasi tamsa? Suomija įrodo, kad – taip. Netoli Poliarinio rato, atšiaurioje Laplandijos žemėje, pradėtas įgyvendinti vienas ambicingiausių atsinaujinančios energetikos projektų Šiaurės Europoje – Simo saulės elektrinė, kuri pakeis supratimą apie tai, kur ir kaip gali veikti saulės jėgainės. Ši elektrinė ne tik taps viena didžiausių Šiaurėje, bet ir simbolizuoja Europos Sąjungos žaliųjų tikslų virsmą realybe – net ir tolimiausiuose žemyno kampeliuose.

Saulė sniego karalystėje
Projektas įsikūręs Simo miestelyje, maždaug 100 kilometrų nuo Poliarinio rato, vietovėje, kur žiemos ilgos ir tamsios, o šaltis kartais siekia 40 laipsnių žemiau nulio. Visgi vasarą čia saulė nenusileidžia ištisą mėnesį – tai vadinamoji „vidurnakčio saulė“, kurios potencialas iki šiol buvo beveik neišnaudotas. Simo saulės parkas rodo, kad net ekstremalios gamtinės sąlygos gali būti išnaudotos tvariai ir efektyviai.

Vietos rankomis statyta ateitis
Didžioji dalis montavimo darbų buvo atlikta vietinių darbuotojų – tai tapo nauja pradžia tiems, kurie anksčiau buvo priklausomi nuo sezoninių miško ar žvejybos darbų. Projektas suteikė galimybę jaunimui pasilikti gimtajame regione ir įgyti profesijas, susijusias su atsinaujinančia energetika. Taip formuojasi nauja tapatybė – šiaurietis, kuris ne tik saugo gamtą, bet ir kuria ją pasitelkdamas aukščiausio lygio technologijas. Bendrai suprojektuotas, finansuotas ir įgyvendintas kartu su tarptautiniais partneriais, projektas tapo modeliu, kaip globalūs sprendimai gali būti vietiniai iš esmės.

Technologijos, pritaikytos Arktikai
Įdomu tai, kad šaltis gali net padidinti saulės modulių efektyvumą – kuo žemesnė temperatūra, tuo geriau dirba fotovoltiniai elementai. Be to, sniegas veikia tarsi šviesos reflektorius, nukreipiantis papildomą spinduliuotę į modulius. Dėl to tam tikromis dienomis efektyvumas gali viršyti net Pietų Europos rodiklius. Šios savybės leidžia tikėtis, kad elektrinė duos rezultatų net atšiauriomis žiemos sąlygomis.

Planuojama, kad parkas apims apie 95 hektarus žemės, o jame bus sumontuota per 120 000 saulės modulių, generuosiančių apie 70 megavatų (MWp) saulės energijos. Projektui vadovauja Suomijos įmonė „SolarigoSystemsOy“ kartu su tarptautiniu technologijų partneriu „Sungrow“, kuris tiekia keitiklius bei baterijų saugojimo sistemas, pritaikytas itin šiauriniam klimatui.
Inverteriai SG350HX yra atsparūs šalčiui, drėgmei ir sniegui – jie turi IP66/C5 apsaugą bei skystinį aušinimą, o tai leidžia jiems veikti stabiliai net -40 °C temperatūroje. Be to, bus įdiegta ir 60 MWh talpos baterijų energijos saugykla, kuri padės sukaupti dienos metu sugeneruotą energiją ir naudoti ją tamsiuoju paros metu.

Europos Sąjungos investicija į švarią ateitį
Projekto finansavimas nebūtų įmanomas be Europos Sąjungos paramos. Apie 8,9 mln. eurų skirta iš „NextGeneration EU“ žaliojo kurso fondų, administruojamų Suomijos Ekonomikos ir darbo ministerijos. Šis projektas – tai vienas iš daugelio ES finansuojamų žaliųjų energetikos pavyzdžių, parodančių, kaip valstybės narės bendromis jėgomis pereina prie tvarių energijos šaltinių.

Toks finansavimas ne tik spartina inovacijas, bet ir rodo, kad net ekstremaliausios sąlygos nėra kliūtis atsinaujinančiai energetikai – priešingai, jos skatina technologinį proveržį.

Hibridinis sprendimas
ir energetinis saugumas
Svarbu paminėti, kad Simo projektas neapsiriboja vien saulės moduliais. Jis bus integruotas į vietinį elektros tinklą kartu su jau veikiančiomis vėjo jėgainėmis, sukuriant hibridinę jėgainę, kuri gali tiekti energiją ištisus metus. Tai leidžia efektyviau išnaudoti tiek šviesųjį vasaros laikotarpį, tiek vėjuotą žiemą.
Be to, įrengtos baterijų sistemos užtikrins tiekimo stabilumą, apsaugos nuo galimų pertrūkių ir leis energiją paskirstyti pagal realius vartojimo poreikius.

Klimatui neutralus žingsnis
Ši elektrinė prisidės prie Suomijos ir visos ES klimato tikslų – iki 2030 m. siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bent 55 proc., o iki 2050 m. tapti visiškai klimatui neutraliems. Simo projektas padės sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir importuojamos elektros, kartu skatindamas vietos ekonomiką.
Be to, tokie projektai rodo, kad perėjimas prie švarios energetikos gali vykti ne tik didmiesčiuose ar saulėtose pietų Europos šalyse – bet ir šiaurėje, arčiau ledo nei dykumos.

Žmogaus ryšys su gamta
Šis projektas – tai ne tik skaičiai ir megavatai. Tai ir simbolinis žingsnis – įrodymas, kad žmogaus technologijos gali taikiai sugyventi su gamta. Simo gyventojai, kurie šimtmečius gyveno iš miškų, žvejybos ir sezoninių darbų, šiandien tampa naujosios žaliosios ekonomikos dalimi.

Dėl projekto įgyvendinimo vietoje atsirado naujų darbo vietų montuotojams, elektrikams, priežiūros specialistams. Jaunimas, kuris anksčiau traukdavo į miestus, dabar turi motyvaciją likti regione ir mokytis su žaliąja energetika susijusių profesijų. Tuo pat metu vyresni vietos gyventojai didžiuojasi, kad jų kraštas tapo visos Europos pažangos pavyzdžiu. Vietos savivalda planuoja, kad jėgainės aplinka bus pritaikyta edukacijai: mokykloms, turistams ir žaliosios energetikos specialistams. Tai padės formuoti visuomenės supratimą, kad saulės energija nėra tik „pietiečių reikalas“, bet ir visos Europos ateitis.

Pamoka visai Europai
Simo saulės jėgainė prie Poliarinio rato – tai pavyzdys, kaip politinė valia, pažangios technologijos ir tikslingos ES investicijos gali pakeisti net ir atokiausius regionus. Tai kvietimas Lietuvai ir kitoms šalims nedelsti, ieškoti galimybių kurti tokius projektus ir savo teritorijose – net ir ten, kur saulė nepasirodo kasdien.
Klimato kaita nepalauks, o tokie sprendimai rodo, kad ateitis jau prasidėjo – ne rytoj, o šiandien, ir netgi šiaurės apsnigtame miške, kur į orą kylantis garas nuo inverterių jungiasi su baltu ledo alsavimu.
Panašūs projektai jau įgyvendinami Švedijoje ir Kanadoje, bet Simo elektrinė yra vienas šiauriausių tokio masto pavyzdžių. Lietuvoje saulės energija taip pat sparčiai plėtojama – nors mūsų klimatas švelnesnis, technologiniai sprendimai iš Šiaurės gali būti pritaikomi ir čia. Kuo daugiau šalių keisis patirtimi, tuo greičiau pereisime prie klimatui neutralios Europos.
Šiandien klimato kaita tapo ne teorine, o egzistencine realybe – kylanti temperatūra, dažnėjantys gaisrai ir potvyniai verčia visas šalis ieškoti atsakymų. Energijos gamyba yra vienas pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių, todėl jos transformacija – būtina. Būtent todėl saulės elektrinės, tokios kaip Simo, tampa ne prabanga, o būtinybe. Kuo daugiau šalių pereina prie švarios energijos, tuo realesnė tampa galimybė sustabdyti planetos šiltėjimą ir išsaugoti gyvenimo sąlygas būsimoms kartoms.

Simo saulės parkas ateityje taps ir eksperimentine erdve – jame planuojama išbandyti naujos kartos „Bifacial“ (dvipusius) saulės modulius, kurie gali sugerti šviesą iš abiejų pusių. Taip pat bus testuojama išmani saulės stebėjimo sistema, galinti prisitaikyti prie šiaurės šviesos kampų pokyčių. Tokie sprendimai padės ateityje padidinti efektyvumą ir leis Suomijai tapti žaliųjų inovacijų lydere. Galbūt netolimoje ateityje tokias technologijas naudos ir Lietuva.
Be energetinio tikslo, projektas turės ir edukacinę funkciją. Planuojama, kad į elektrinės teritoriją bus organizuojamos pažintinės ekskursijos mokykloms ir studentams, o informaciniai stendai padės lankytojams suprasti saulės energijos veikimo principus. Tai ne tik stiprins visuomenės supratimą apie atsinaujinančią energetiką, bet ir formuos jaunimo aplinkosauginę sąmonę. Toks švietimas ypač svarbus šiandien, kai klimato krizė reikalauja kolektyvinio supratimo ir veikimo.
Į elektrinės statybą žvelgiama ne tik kaip į technologinį projektą, bet ir kaip į socialinį lūžio tašką. Tai galimybė mažam šiaurės miesteliui tapti pasaulinio dėmesio objektu. Simo bendruomenė tiki, kad ši elektrinė gali paskatinti ir kitus pokyčius: naujų verslų kūrimą, vietos turizmo plėtrą, netgi jaunų šeimų grįžimą iš didmiesčių. Kai kuriems vietos gyventojams tai pirmas kartas, kai jie jaučia, kad jų kraštas eina koja kojon su pasaulio pažanga.

Tuo pat metu projektas siunčia žinią ir visai Europai – tvarumas neprivalo reikšti atsisakymų ar nepatogumų. Priešingai, tai gali būti pažangos, geresnės kokybės gyvenimo ir bendruomeniškumo pagrindas. Tai rodo, kad žalioji energija gali būti ne tik efektyvi, bet ir įkvepianti. Net atokiausiuose kraštuose įmanoma kurti švarią, žmogui ir gamtai draugišką ateitį. Tai galėtų būti modelis, kurį norėtume matyti ir Lietuvoje. O gal net patys netrukus imsimės tokio projekto?

„Europos Pulso“ informacija
www.europospulsas.lt
Suomija. Autorius: Ximonic (Simo Räsänen) – nuosavas darbas, CC BY-SA 4.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=39863472