Skaitmeninė transformacija: ar Lietuva nepramiegos DI starto?

Vasario 7 d. žinomos amerikiečių kompanijos TAKE-TWO (kapitalas – 17,8 mlrd. dolerių) įkūrėjas ir direktorius - Strausas Zelnickas viename interviu pareiškė:

„Dirbtinis intelektas – tai oksimoronas, tokio termino nėra. Mašininis mokymasis – mašinos nesimoko. Tai tiesiog patogus būdas paaiškinti žmonėms tai, kas atrodo kaip magija. Iš esmės tai skaitmeniniai įrankiai, kuriuos mes visada naudojome. Nė neabejoju, kad tai, ką šiais laikais vadiname DI, padės mūsų verslui tapti efektyvesniam ir leis mums dirbti geriau, bet darbuotojų dėl to nesumažės.“

Mano nuomone, tai pirmas tikrai sąžiningas pasisakymas šia tema. Mūsų dienomis mes panašūs į pirmykštes gentis, kurios lėktuvus vadina geležiniais paukščiais. Sukūrėme pavadinimą ir patys juo tikime. Bet tiesa ta, kad lėktuvas niekada netaps paukščiu. Prieš šimtą metų buvo sunku įsivaizduoti, kad iš Europos į Ameriką galima nuskristi per kelias valandas. Prieš trisdešimt metų tarptautinius pokalbius reikėdavo užsisakyti iš anksto ir valandomis laukti sujungimo, o dabar be jokių pastangų kalbamės su kuo norime, kada norime ir dar galime įsijungti vaizdo ryšį.

Šiais laikais mums sunku suvokti, kaip įmanoma parašyti knygą per vieną valandą ar taip greitai apdoroti milžiniškus informacijos kiekius. Visa tai – naujos technologijos. Už tariamo „dirbtinio intelekto“ iš tiesų slypi genialių programinės įrangos kūrėjų intelektas. Mano nuomone, diskusijos apie DI keliamą pavojų turėtų virsti diskusijomis apie tai, kaip mums greitai išmokti šias technologijas efektyviai naudoti. Viskas priklauso nuo to, į kieno rankas pateks šis įrankis.

Praėjusių metų rugsėjo 5 d. FTB savo ataskaitoje aprašė Maskvos vykdomas dezinformacijos kampanijas Europoje ir faktiškai pripažino, kad Vakarai šiuo metu pralaimi informacinį karą. Problema ta, kad dezinformatoriai jau seniai naudoja DI kurdami savo kenksmingą turinį. Kol įprastas žurnalistas parengia vieną demaskuojantį straipsnį, DI tuo metu sukuria dešimtis ar net šimtus naujų melagingų žinių. Kova su DI sukurtomis netikromis naujienomis taip pat turėtų vykti pasitelkiant DI – tik tuomet tai turės prasmę.

Daugelis laikraščių skaitytojų dabar sako, kad kai kuriuos straipsnius sunku suprasti ir mano, jog juos rašo DI. Čia yra dalis tiesos, bet tik dalis. Viskas priklauso nuo žmonių, kurie naudoja DI kuriant straipsnius. ChatGPT nieko pats nesukuria ir neturi nuosavos nuomonės – jis tiesiog vykdo mūsų pateiktas instrukcijas. Pastaruoju metu jau atsirado nauja specialybė – DI bendravimo specialistai. Pasirodo, tai ištisas menas. Ir jei DI sukurtas turinys atrodo nesuprantamas, reiškia, kad žmogus, dirbantis su DI, tiesiog nepakankamai gerai išmano savo darbą. Tai kaip vairuoti automobilį: vienas – gimęs vairuotojas, su kitu geriau eiti pėsčiomis.

Kuo greičiau išmoksime valdyti DI ir kuo daugiau Lietuvoje turėsime specialistų, gebančių su juo dirbti, tuo greičiau vystysis mūsų šalis ir tuo patrauklesnė ji taps investicijoms. Žinoma, žmogus vis tiek turės prižiūrėti kompiuterio priimamus sprendimus, bet tikrinti yra daug greičiau ir paprasčiau nei kurti.

Pavyzdys iš asmeninės patirties: mūsų gatve nutiestas vandentiekis, bet prie namo jis neprivestas. Atstumas – vos du metrai. Atrodytų, paprasta užduotis. Bet tie, kas su tuo susidūrė, žino, kiek kainuoja pinigų, laiko ir nervų, kad ją išspręstum. Problema - ne fizinis vamzdis – jį nutiesti išties nesudėtinga. Reikia užsakyti projektą, už jį sumokėti, laukti, kol jį parengs, ir tik tada galima tiesti vamzdį. Ir ši paslauga, beje, kainuoja nemažai. Žmogui, kuris ruošia projektą, tai išties nelengva užduotis ir jis praleis prie šios užduoties daug laiko.  Bet kompiuteriui, išmokytam vykdyti tokias užduotis, tai menkniekis. Tam reikia palyginti nedaug laiko. Inžinierius, tikrindamas kompiuterio darbą, užtruks ne daugiau, nei kompiuteris jį atlikdamas. Juk taip  būtų daug greičiau ir pigiau nei dabartinė tvarka. DI gali padėti gerokai paspartinti ir efektyviau organizuoti daugelio valstybinių įstaigų darbą. Manau, kad tuo dabar Amerikoje užsiima Elonas Muskas, siūlydamas programą valstybinio aparato mažinimui. Daug funkcijų bus patikėta DI. Ne veltui Muskas buvo pasiruošęs už ChatGPT pasiūlyti beveik 100 mlrd. dolerių.

Šiuo metu mes ieškome milžiniškų sumų gynybos finansavimui. Dalis šių lėšų galėtų būti sutaupyta išmaniai naudojant naujas technologijas. Kai kurios Europos šalys jau paskelbė apie savo ambicijas DI srityje. Vasario 10–11 d. Paryžiuje vykusiame DI samite prezidentas Emanuelis Makronas paskelbė, kad Prancūzijos DI sektoriui bus skirta daugiau nei 100 mlrd. eurų. Ir jis visiškai teisus – ateitis priklauso šiai sričiai. Beje, beveik pusę šios sumos investuos Jungtiniai Arabų Emyratai.

Paryžiaus konferencijoje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie „InvestAI“ iniciatyvą, kurios tikslas – sutelkti 200 mlrd. eurų investicijų į DI Europoje. Taip pat buvo pristatyta Europos DI čempionų iniciatyva, kurioje dalyvauja Europos įmonės ir investuotojai.

Dirbtinio intelekto gigafabrikai bus kuriami remiantis pastaruoju metu sėkmingai įgyvendintais veiksmais, siekiant Europos superkompiuterius padaryti prieinamus startuoliams ir mokslininkams. „Per kelis mėnesius sukūrėme 12 DI fabrikų ir investavome į juos 10 mlrd. eurų. Tai didžiausios viešosios DI investicijos pasaulyje, kurios pritrauks dešimteriopai daugiau privačių investicijų“ – teigė pirmininkė.

Įdomu, kiek šių lėšų bus skirta Lietuvai? Lietuva kažkada turėjo geriausią internetą Europoje. Praėjusiais metais, „Euronews“ duomenimis, užėmėme penktą vietą po Skandinavijos šalių ir Latvijos. Vis dėlto dar esame tarp lyderių. Tikiuosi, kad Lietuva turi visus šansus tapti viena pirmaujančių DI plėtros ir taikymo šalių. Svarbiausia – nepramiegoti starto. Rūta Meilutytė puikiai žino, kad greitas startas beveik visada garantuoja sėkmę.

Aleksandras Juodka