Smurtas šeimoje neturi likti už uždarų durų

„Visos laimingos šeimos yra laimingos vienodai, o kiekviena nelaiminga- nelaiminga savaip“ Levas Tolstojus, romanas „Ana Karenina“.:::

Perfrazavus šio žymaus pasaulinio klasiko žodžius, galima būtų teigti, kad visos poros, kad ir kaip gerai jos besutartų kartais pykstasi dėl sprendimų ar kito asmens poelgių, tačiau ieško pozityvių konflikto sprendimo būdų. Labai įvairūs ir porų tarpusavio bendravimo būdai. Tačiau smurtas artimoje aplinkoje smarkiai skiriasi nuo šeimyninio konflikto. Smurtas tai yra gąsdinimo, prievartos ir jėgos naudojimas.

2011 m. gruodžio 15 d. įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas (toliau - Įstatymas), kurio pagrindinė paskirtis - ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą. Šiame įstatyme artima aplinka - tai aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį. Smurtas - veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą.

Bejėgiškumą dažniausiai patiria moterys, kai būna priverstos pasiduoti, nesulaukia pagalbos iš aplinkinių, susitaiko su esama padėtimi.

Per praėjusios 2012 metus apie smurtą artimoje aplinkoje Visagino policijos komisariato pareigūnams pranešta 258 kartus. 33 atvejais atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus, konstatavus, kad smurto nebuvo arba jis buvo ne artimoje aplinkoje. Dėl smurtaujančių šeimos narių pernai policija išnagrinėjo 99 ikiteisminius tyrimus, pradėti nagrinėti 38 ikiteisminiai tyrimai.

Per pirmą 2013 metų ketvirtį gauti 9 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje, pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai. Tačiau pasak Visagino šeimos krizių centro vadovės Laimos Paulauskienės šie skaičiai neatspindi realybės. Tikrovėje šie skaičiai yra daug didesni. Daug faktų policijai yra nežinoma, kadangi ne visos smurto aukos kreipiasi į pareigūnus. Dauguma vis dar mano, kad ši problema neturi išeiti už šeimos ribų.

Pasak policijos komisariato pareigūnų, viena iš problemų, kurios kyla pareigūnams atliekant tyrimus dėl smurto artimoje aplinkoje, yra šio įstatymo ir Baudžiamojo kodekso nesuderinamumas Užfiksavus smurto artimoje aplinkoje faktą, pradedamas ikiteisminis tyrimas, nepriklausomai nuo to, gautas nukentėjusiojo skundas ar ne. Prieš namiškius smurtaujantis šeimos narys gali būti iš karto sulaikomas 48 valandoms. Per šį laikotarpį kreipiamasi į teismą dėl tolesnių apsaugos priemonių skyrimo. Įstatyme numatyti keli įpareigojimai smurtautojui: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos arba nesiartinti prie asmens, nukentėjusio nuo jo, su juo nebendrauti ir nepalaikyti jokių ryšių.

Kai taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, išsikelti privalo smurtautojas. Smurtautojas, jei neįstengia išsinuomoti būsto, gali glaustis pas giminaičius ar draugus. Jeigu neranda pas ką apsistoti, jis gali būti apgyvendintas nakvynės namuose. Smurtautojui prieš iškeldinimą yra suteikiama informacija apie įstaigas ir įmones (kaimo sodybas, kempingus, motelius, poilsio namus, sanatorijas, viešbučius, nakvynės namus ir pan.), teikiančias nakvynės paslaugas.

Artimoje aplinkoje smurtaujantiems asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė. Smurtautojas, padaręs žalą žmogaus sveikatai, turtui, aplinkai, taip pat padaręs neturtinę žalą, privalo ją atlyginti smurtą patyrusiam asmeniui.

Tačiau kartais nutinka taip, kad nukentėjusios moterys atsisako vykti pas teismo medicinos ekspertus, dar blogiau – kitą dieną nukentėjusioji kreipiasi į Policijos komisariatą ir prašo paleisti ją sumušusį vyrą, nes nėra kam dirbti ūkio darbų, palikti vaikų arba pykčiui atlėgus moteris pareigūnams aiškina apie smurtą sumelavusi.

Įsigaliojus Įstatymui pradėjo savo veiklą Specializuotos pagalbos centrai, kurie teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiems asmenims. Šių centrų darbuotojai ir savanoriai rūpinasi smurto aukomis, pataria joms, kur gauti psichologinės, socialinės, teisinės, sveikatos priežiūros, švietimo, apgyvendinimo ar kitokios pagalbos, ką daryti toliau. Visagino savivaldybėje į pagalbą smurtą šeimoje kenčiančioms moterims ateina Visagino šeimos krizių centro darbuotojai. Tačiau pagalbos turi norėti smurtą patyrusi moteris, tik tokiu atveju policijos pareigūnai šiam centrui perduoda kontaktinius nukentėjusiųjų duomenis.

Visagino šeimos krizių centras kuruoja Visagino, Zarasų, Ignalinos rajonus. Centre dirba socialinė darbuotoja Nadežda Klesčiova, teisininkė Mėta Paulauskė, psichologė-psichoterapeutė Laima Paulauskienė. Anot centro vadovės daugelis moterų slepia, kad jų vyrai smurtauja, nemažai moterų smurtą toleruoja. Smurtaujančios šeimos vaikai neretai ima elgtis agresyviai šeimoje kyla įvairių psichologinių problemų, smurtą patiriančios moterys suserga įvairiausiomis ligomis.

Baisiausia, kad smurtautojo elgesys visuomenėje vis dar pateisinamas tuo, jog jis buvo išgėręs, neva taip elgtis jį paskatino alkoholis, pati smurto auka išprovokavo agresiją ir t.t.

Pastaruoju metu daug diskutuojama, kaip būtų galima pagerinti bendradarbiavimą tarp policijos ir organizacijų, teikiančių pagalbą nuo smurtautojų nukentėjusioms moterims, ieškoma būdų, kaip įprastas prevencines priemones taikyti efektyviau, pristatoma užsienio šalių patirtis.

Tiek Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariatas, tiek Visagino šeimos krizių centras vieningai sutaria- būtina aktyvinti visuomenę, kad faktai apie smurtą artimoje aplinkoje nebūtų nutylėti ar toleruojami.

Todėl jei patiriate bet kokios rūšies ar formos smurtą, arba pažįstate ką nors, kas tai patiria, nebijokite kreiptis profesionalios pagalbos į psichologą, teisininką, medicinos įstaigą, policiją.

Galite pranešti Visagino šeimos krizių centrui telefonu 8 (601) 21383, 8 (652) 58614 arba adresu Statybininkų g. 7. O taip pat policijai per policijos elektroninių paslaugų sistemą http://www.epolicija.lt/, kreipkitės pagalbos bendruoju pagalbos numeriu 112 arba policijos pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372 , taip pat telefonais: 8(386)71806 ( Visagino PK budėtojai), , taip pat el. p. artimas.smurtas@policija.lt arba adresu Veteranų g. 13, Visaginas.

Nebūkime abejingi: smurtas šeimoje neturi likti už uždarų durų!

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatoVisagino policijos komisariato

Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistė Onutė Pernavienė