Visagine 18 12 2019 978 peržiūros

Susimąstyk, ko vertas paskutinis cigaretės dūmas! (socialinė reklama)

Tabako vartojimas ir jo padariniai

Cigarečių gamyba 2016 m., palyginti su 2015 m., padidėjo 4,8 proc., eksportas padidėjo 11,8 proc., o importas sumažėjo 15,2 proc.

Tabako gaminių mažmeninės kainos 2016 m., palyginti su 2015 m., padidėjo 7,5 proc. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo 2016 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2016 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo rezultatai rodo, jog du trečdaliai (67 proc.) 15–64 m. Lietuvos gyventojų nurodė bent kartą gyvenime rūkę ar mėginę rūkyti (cigaretes, cigarus, pypkę). 36 proc. teigė tai darę bent kartą per paskutinius 12 mėn. Rūkiusiųjų per paskutinį mėnesį procentas lygus 34 proc. Vidutinis rūkymo pradžios amžius – 18 m. Dauguma (73 proc.) rūkiusių ar rūkančių tyrimo dalyvių teigė mėginę mesti rūkyti: 26 proc. tai pavyko padaryti, 47 proc. mėgino mesti, tačiau vėliau vėl pradėjo. Per paskutinį mėnesį rūkiusieji vidutiniškai per dieną surūko 13,5 cigaretės (cigaro, pypkės). Penktadalis (20 proc.) apklaustųjų teigė per paskutinius 12 mėnesių bent kartą Lietuvoje įsigiję cigarečių ar kitų tabako gaminių, nepaženklintų lietuviškomis banderolėmis.

Lietuvos statistikos departamentas atliko gyventojų sveikatos statistinį tyrimą. Apklausa vyko 2014 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Statistiniai duomenys renkami tiesioginės apklausos būdu, apklausiant 15 metų ir vyresnius respondentus. Tyrimas atliekamas imčių metodu, taikant paprastąją atsitiktinę tikimybinę imtį. Gyventojai į imtį renkami iš Gyventojų registro. 2014 m. į tyrimą buvo išrinkta 7 tūkst. 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, iš jų tyrime dalyvavo 5 205 (74,4 proc.)

Palyginti su 2005 m., kasdien rūkančių gyventojų dalis sumažėjo nuo 25 iki 20 proc. 2014 m. tyrimo metu nurodė, kad rūko, 34 proc. (2005 m. – 42 proc.) 15 metų ir vyresnių vyrų ir 9 proc. (2005 m. – 10 proc.) moterų. Kartais rūko 5 proc. gyventojų (6 proc. vyrų ir 3 proc. moterų). Teigiančių, kad nerūko, gyventojų buvo 75 proc. (88 proc. moterų ir 60 proc. vyrų).

Rūkymas labiau paplitęs tarp jaunesnio ir vidutinio amžiaus gyventojų. Daugiausia kasdien rūkančiųjų buvo tarp 25–54 metų amžiaus gyventojų (42 proc. vyrų ir 14 proc. moterų). Tai, kad kasdien rūko, nurodė 8 proc. 15–24 metų amžiaus merginų ir 19 proc. to paties amžiaus vaikinų.

Mažiausiai kasdien rūkančių buvo tarp žemo ir aukšto lygio išsilavinimą turinčių gyventojų. Daugiausia – 43 proc. vyrų ir 12 proc. moterų – kasdien rūkančių buvo tarp gyventojų, turinčių vidutinio lygio išsilavinimą.

Vertinant rūkymo įpročius mieste ir kaime nustatyta, kad kasdien rūkančiųjų kaimo gyventojų dalis buvo didesnė nei miesto – atitinkamai 25 ir 18 proc.

Kaip parodė tyrimo rezultatai, 2014 m. kasdien rūkantis 15 metų ir vyresnis gyventojas per dieną surūkė vidutiniškai 14 cigarečių: vyrai – 15,4, moterys – 9,9. Palyginti su 2005 m. tyrimo rezultatais, cigarečių suvartojimas šiek tiek sumažėjo. Anksčiau vienas kasdien rūkantis gyventojas surūkydavo vidutiniškai 15,4 cigaretės (vyrai – 16,6 ir moterys – 10,9). Beveik du trečdaliai (62 proc.) kasdien rūkančių vyrų surūko vidutiniškai 11–20 cigarečių per dieną, tarp moterų tokių buvo 23 proc. Moterys rūko rečiau nei vyrai. Iki pusės pakelio cigarečių per dieną surūko 33 proc. vyrų ir 76 proc. moterų, daugiau nei vieną pakelį – atitinkamai 5 proc. vyrų ir 1 proc. Moterų.

Pasyvus rūkymas taip pat kelia pavojų sveikatai. Dažnai būnant prirūkytose patalpose didėja rizika susirgti vėžiu bei kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis. Kaip parodė tyrimo rezultatai, 68 proc. 15 metų ir vyresnių vyrų ir 87 proc. šio amžiaus moterų nurodė, kad niekada arba beveik niekada netenka būti prirūkytose patalpose, 20 proc. vyrų ir 9 proc. moterų tenka būti trumpiau nei 1 val. per dieną, atitinkamai 12 ir 4 proc. – 1 val. arba ilgiau. Didžiausia tiek vyrų, tiek moterų dalis, kuriems nuolat tenka būti prirūkytose patalpose, buvo 25–54 metų amžiaus grupėje. Tai, kad nuolat tenka būti prirūkytose patalpose, nurodė 20 proc. miesto ir 25 proc. kaimo gyventojų.

2016 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1,7 tūkst. žmonių, arba 63 mažiau nei 2015 m. Dauguma (81,2 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. 2016 m. 100 tūkst. gyventojų teko 59,6 mirusiojo nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (miesto gyventojų – 54,3, kaimo gyventojų – 70,3).