V. Ivanovas: Lietuva stiprina savo konkurencingumą pagal svarbų kriterijų – talentų ugdymą, pritraukimą ir išlaikymą

Šiuo metu pagal tinkamos aplinkos kvalifikuotai darbo jėgai sukūrimą, jos pritraukimą ir išlaikymą Lietuva užima 28 vietą tarp 63 pasaulio šalių. Kaip jau skelbė ELTA, IMD pasaulio talentų reitinge (IMD World Talent Report 2019) Lietuva pakilo aukštyn net 8 pozicijas.

Vadimas Ivanovas, VšĮ „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas, komentare akcentavo, kad Lietuva stiprina savo konkurencingumą greitai kintančiame pasaulyje pagal vieną svarbiausių kriterijų – talentų ugdymą, pritraukimą ir išlaikymą. "Pirmaujančios pasaulio ekonomikos skiria didelį dėmesį talentams, todėl ženklus šio konkurencingumo veiksnio gerėjimas Lietuvoje leidžia manyti, kad Lietuvos ekonomika labai rimtai pretenduoja į pirmaujančių šalių gretas," – komentuoja jis.

Geriausią poziciją, analitiko teigimu, Lietuva buvo užėmusi 2015 metais, kai pasiekė 23 poziciją, 2016 metais įvyko kritimas, kuris tęsėsi iki šiol. 2016-aisiais reitinge Lietuva krito į 24 vietą, 2017-aisiais – į 33, 2018-aisiais – į 26, o šiemet net 8 pozicijomis pakilo į 28 vietą. Pasak V. Ivanovo, įvertinus, kad trejus metus vyko kritimas, toks reikšmingas šuolis šiemet nuteikia optimistiškai ir iliustruoja įvykusius teigiamus pokyčius Lietuvos ekonomikoje. 

Pastebimą Lietuvos šuolį reitinge lėmė geresnis „Patrauklumo“ ir „Pasirengimo“ kriterijų grupių vertinimas, tačiau yra ir praradimų – aukščiausiai vertinamoje „Investicijų ir vystymo“ kriterijų grupėje Lietuva viena pozicija nukrito.

„Investicijų ir vystymo“ kriterijų grupė Lietuvoje yra vertinama geriausiai. 2019 m. esame rikiuojami 14 vietoje. Tiesa, reikia pripažinti, kad kiekvienais metais vis prarandame po 1-2 pozicijas šioje grupėje. Pavyzdžiui 2015-2016 m. buvome 10-oje vietoje, tačiau vėliau kiekvienais metais vis po vieną poziciją prarandame," – pastebi "Verslios Lietuvos" analitikas.

Pasak jo, didžiausias abejones kelia moksleivių ir mokytojų santykis, kuris neženkliai išaugo, tai yra, 2019 m. reitinge vienam mokytojui vidutiniškai apskaičiuotas didesnis skaičius mokinių, dėl ko „nukritome“ iš 2-os į 5-ą poziciją pagal šį rodiklį. "Turint mintyje nevisiškai efektyviai veikiančią Lietuvos švietimo sistemą, vietų praradimas pagal šį kriterijų turėtų būti vertinamas teigiamai. Tačiau 7-ių vietų praradimas dėl to, kad sumažėjo išlaidų dalis nuo BVP, kuri skiriama švietimui (reitingo duomenimis sumažėjo nuo 5,4 proc. iki 4,9 proc.), jau verčia sunerimti," – komentare teigia V. Ivanovas. 

Reitingų sudarytojų atliktos apklausos gauti atsiliepimai rodo, kad verslo atstovai gerokai palankiau nei prieš metus vertino švietimo sistemą, sveikatos priežiūros sistemą ir darbuotojų mokymą. Tai iš dalies atsvėrė pozicijų praradimus kitose rodikliuose, ir leido „Investicijų bei vystymo“ kriterijų grupėje prarasti tik vieną poziciją.

Kaip nurodo V. Ivanovas, „Patrauklumo“ kriterijų grupėje 2019 m. reitinge Lietuva savo užimamą vietą pagerino net 11 pozicijų, pakilo iš 46-os į 35 vietą. 2018 m. buvusi ypač įtempta padėtis darbo rinkoje šiemet pradėjo stabilizuotis. Tai matyti iš lėtėjančio darbo užmokesčio augimo, taip pat mažėja skaičius įmonių, kurios kaip plėtrą ribojantį veiksnį nurodo kvalifikuotų darbuotojų trūkumą.

"Pokyčius šioje srityje matome ir iš reitingo sudarytojų atliktos verslo atstovų apklausos rezultatų. Didesnė įmonių dalis labiau prioretizuoja talentų pritraukimą, pagerėjo darbuotojų motyvacija įmonėse, prie ko prisidėjo pačių įmonių pastangos išlaikyti darbuotojus, gerėjo požiūris į aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš užsienio pritraukimą, kam turėjo įtakos ir geriau vertinama gyvenimo kokybė," – komentuoja analitikas.

Pasak jo, gerėjanti gyvenimo kokybė turi ir kitą medalio pusę. Pavyzdžiui, pragyvenimo kaina Vilniuje 2017 m. duomenimis siekė apie 60 proc. Niujorko lygio, o 2018 m. duomenimis pragyvenimas Vilniuje išaugo jau iki 68 proc. Niujorko lygio. Tai buvo vienintelis veiksnys šioje rodiklių grupėje, kur praradome keletą pozicijų.

Teigiamas pokytis „Pasirengimo“ kriterijų grupėje buvo didžiausias – Lietuva pakilo net 12 pozicijų, iš 45-os į 33-ią vietą. Didžiausią proveržį šioje kriterijų grupėje lėmė palankus ekonominis ciklas, kurio dėka 2018 m. augo dirbančiųjų skaičius. Besikeičiantis požiūris į vadovų tarptautinę patirtį, kurį vis labiau vertinama, geriau vertinama universitetų paslaugų kokybė bei vadovų įgūdžiai taip pat ženkliai prisidėjo prie Lietuvos pozicijos šioje kriterijų grupėje gerinimo. Tradiciškai gerai vertinami darbuotojų užsienio kalbų įgūdžiai (geriausiai šioje grupėje).

"Vertinant reitingą, šiek tiek stebina tinkamos kvalifikacijos darbuotojų pasiūlos darbo rinkoje padėtis. Bendras vertinimas šiek tiek pablogėjo, bet mūsų vieta reitinge pakilo per 3 pozicijas. Tai yra, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas yra aktuali problema ne vien Lietuvoje. Pagal šio kriterijaus vertinimą esame maždaug per vidurį tarp visų ES šalių, labai panašiai kaip Slovėnija, Belgija, Ispanija, Prancūzija, Latvija. Gerokai atsiliekame nuo Skandinavijos šalių, tačiau lenkiame kitas ES šalis, tame tarpe ir Vokietiją bei Rytų Europos šalis, o situacija Estijoje yra įvertinta prasčiausiai tarp visų 63-jų reitinguojamų šalių," – sako V. Ivanovas.

IMD konkurencingumo centro vertinimu, aukščiausioje reitingo pusėje dominuoja mažos ir vidutinio dydžio Europos šalys, iš Rytų Europos tarp konkurencingiausių patenka tik Estija ir Lietuva. Iš Baltijos šalių aukščiausias pozicijas užima Estija (27 vieta, pakilo 1 pozicija per metus) ir Lietuva (28 vieta, pakilo 8 pozicijomis per metus). Latvija užima 34 vietą ir per metus kilo 1 pozicija. Kaimyninė Lenkija dar žemiau – 37 vietoje (pakilo 1 pozicija per metus).

Talentų reitingą sudaro IMD Pasaulio konkurencingumo centras, siekdamas įvertinti, kaip skirtingose šalyse vyksta darbuotojų ugdymas įmonėse, talentingiausiųjų pritraukimas ir jų išlaikymas. Šį reitingą sudaro 32 įvairūs kriterijai, sujungti į tris pagrindines kriterijų grupes: „Investicijos ir vystymas“, „Patrauklumas“ ir „Pasirengimas“. Situacija vertinta 63 pasaulio šalyse.

2019 metų IMD pasaulio talentų reitinge šeštus metus iš eilės pirmoje vietoje stabiliai įsitvirtinusi Šveicarija, antroje vietoje poziciją išlaiko Danija, o konkurencingiausiųjų trejetuką papildė Švedija. Po jų atitinkamai seka Austrija, Liuksemburgas, Norvegija, Islandija, Suomija, Nyderlandai ir Singapūras.

ELTA