Vaistininkė: reikia saugotis odą nudeginančių augalų, nelaimingų atvejų daugėja

Įsibėgėjus vasarai, o kartu ir daržo darbų sezonui, į vaistines plūsta vis daugiau alergijomis besiskundžiančių žmonių. Vaistininkų teigimu, odą išberti ar net nudeginti pūslėmis gali ne tik Sosnovskio barštis, bet ir ne vienas pievų bei daržo augalas. Beje, lietingomis dienomis kai kurie jų tampa odai itin pavojingi.

Specialistų teigimu, didžiausią pavojų sveikatai kelia visiems žinomas Sosnovskio barštis, prie kurio prisilietus nudegimas gali baigtis net mirtimi. Tačiau „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė atkreipia dėmesį, kad atidesniems reikėtų būti ir savame darže, lauko darbus saugiau dirbti su guminėmis pirštinėmis. Pasak vaistininkės, ir darže augančios daržovės ar žaliuojantys augalai sode gali sukelti bėrimus ar net stipriai nudeginti.

„Permaininga lietuviška vasara, kai saulė mainosi su lietumi, sudaro labai geras sąlygas augalams sukelti nemalonias reakcijas ant odos. Tokiu metu reikėtų pasisaugoti darže auginamų krapų, petražolių, pastarnokų, morkų lapų, pomidorų, pupelių bei juodųjų serbentų. Šie augalai gali sukelti bėrimus ir niežulį. O jeigu ant odos pastebėjote vandeningas pūsles ir žaizdas, tai jau ne alergija, o nudegintos odos požymiai“, – sako vaistininkė ir įspėja, kad vasarą odą stipriausiai nudeginti gali rūtos, pomidorai ir vienas pavojingiausių augalų – Sosnovskio barštis.

Nors sveikatai pavojingą piktžole vadinamą Sosnovskio barštį rekomenduojama naikinti, tą daryti reikėtų labai atsargiai – dėvėti gumines pirštines, avėti guminius batus, pasirūpinti tankaus audinio drabužiais ilgomis rankovėmis. Pavojingiausios yra šio augalo sultys, tačiau kaitrią vasaros dieną nudegimą gali sukelti ir paprasčiausias tiesioginis odos kontaktas su piktžolės lapais.

„Sosnovskio barščio sultyse yra labai stipraus alergeno – furanokumarino. Šis alergenas ypač aktyvus veikiant saulės spinduliams, tad, vos prisilietus prie augalo, jis gali sukelti net trečio laipsnio nudegimą“, – sako J. Juodsnukytė.

Pasak vaistininkės, nuo menko kontakto su šiuo augalu oda parausta, atsiranda vandeningos pūslės, kurias galima gydyti patiems. Tačiau jei nudegimas stiprus, atsiradusios didelės pūslės plyšta, gali atsirasti ilgai negyjančios žaizdos. Sosnovskio barščio padarytų žaizdų vietoje, net šioms užgijus, dažnai atsiranda ilgalaikės pigmentinės dėmės.

Specialistai pataria, nusideginus Sosnovskio barščio išskiriamomis medžiagomis, nudegusią vietą iš karto kruopščiai nuplauti vandeniu su muilu. Tai padeda nuvalyti išsiskyrusius toksinus, kad šie nebedegintų odos. Net nuplovus odą nudegimai gali išryškėti po kelių dienų, todėl kūną reikia nuolat stebėti.

„Pasirodžius pūslelėms, nudegintą vietą reikėtų tepti priemonėmis nuo nudegimų. Priežiūrai tinka priemonės su pantenoliu, nuraminti odą padeda alijošiumi papildyti preparatai. Jei pūslės pratrūko ir atsirado žaizda, tuomet ją būtina dezinfekuoti ir uždengti steriliu tvarsčiu“, – paaiškina J. Juodsnukytė ir primena, jog nudegimui gydyti svarbu rinkti gelius ar putas, kurios drėkintų, bet nebūtų per daug riebios. Norint paspartinti odos regeneraciją ir žaizdų gijimą, galima papildyti organizmą ir vitamino C atsargomis.

Tačiau jei pasireiškė stipri alerginė reakcija ar nudegintas didelis plotas kūno, jei kyla temperatūra, iškilo itin didelės pūslės, atsivėrė didelės šlapiuojančios žaizdos – jokiu būdu negalima užsiimti savigyda ir svarbu skubiai kreiptis į gydytojus. Nusideginus didelį kūno plotą ar kilus komplikacijoms, gresia net mirtis, tad labai svarbu reaguoti greitai.

Pasak vaistininkės, kiek atidžiau reikėtų saugoti ir jautrią vaikų odą. Nudegusių ar į alergiją sureagavusių kūno vietų priežiūra mažai kuo skiriasi nuo suaugusių, tačiau renkantis preparatus iš namų vaistinėlės svarbu atidžiai perskaityti informacinį lapelį arba pasitarti su vaistininku ir įsitikinti, ar visos priemonės, kurias ketiname naudoti, iš tiesų tinka ir mažyliams.

ELTA