Kultūros ir sporto renginiai 10 05 2019 1037 peržiūros

Vasilijus Degteriovo fotoparoda „Lietuvos sentikiai“

Autoriaus gyvenimo akimirkos.

Gimiau tyliame kaimo name prie Vilniaus. Vaikystė prabėgo tarp religingų sentikių – mano senelis, Akimas Akimovičius, tarnavo kaimo šventiku, ir per kiekvienas vasaros atostogas mes atvažiuodavome pas jį į svečius. Aš dirbau kolūkyje, kartu su sauaugusiais. Per Sekmines ir kitas vasaros šventes į mūsų kaimo bažnytėlę atvykdavo daugybė žmonių: lankydavo kapines, meldėsi uiž mirusiuosius. Namuose buvo linksma, triukšminga. Šeštadieniais užkurdavome pirtį šalia tvenkinio. Pamenu geraširdžius senukus, vaišindavusius mus, vaikus, avietėmis ir obuoliais. Pamenu žvejus – aplink buvo daug ežerų, ir mes eidavome maudytis, žvejoti.

Fotografuoti pradėjau anksti, pats užsidirbau kolūkyje fotoaparatui, kuris man atrodė tikras stebuklas, nes viskas įvykdavo blykstelėjus šviesai. 10 metų lankiau foto būrelį Vilniaus moksleivių namuose, kur mokytoju buvo nuostabios sielos žmogus ir didi meistras Vladas Bortkevičius. Po mokyklos pradėjau dirbti Lietuvos kino studijoje, dokumentinio kino sektoriuje. Perėjau visus lygius – nuo asistento iki kino operatoriaus. Įstojau į neakivaizdinį VGIK’o (kinematografijos aukštoji mokykla Maskvoje, dabar - Valstybinis visos Rusijos S.A.Gerasimovo kinematografijos universitetas) skyrių. Kursinius filmus pradėjau filmuoti toli šiaurėje, 1980 m., nuostabiausiose vietose prie Indigirkos upės, Čersko kalnagūbrio, daug važinėjau po Šiaurę su geologijos ekspedicijomis, dirbau Kamčiatkoje. Šiaurės tema nepaleidžia iki šiol: traukia jukagyrai (Jakutijos senbuviai), sentikiai. Tai mano paskaitų, parodų, filmų, radijo laidų, literatūrinių tekstų, skaidrių filmų ir t.t. herojai.

Pirmoji mano personalinė paroda įvyko Jakutijoje 1992 m. Žigansko gyvenvietėje, prie Lenos upės. Antroji – taip pat Jakutijoje, Čokurdach gyvenvietėje. Lietuvoje įvyko 25 parodos. Pagrindinė jų tema – sentikiai.

Esu žurnalo “Kitež-grad” meninis redaktorius, išėjo 3 numeriai. Bendradarbiauju su sentikių centrais Rygoje, Sankt Peterburge, Nižnij Novgorode ir Baltarusijoje; Baltijos šalyse, Aliaskoje. Dirbu ties filmų scenarijais apie sentikių dvasinį paveldą: “Belovodje – gde ono?”, “Moi Kitež-grad”, “Pole Pustoziorska”, “Bojarynia Morozova” ir kt. Lietuvos televizijoje nuo 2001 m. išėjo 52 video siužetai, kur dalyvauju kaip bendraautorius.

Šios parodos fragmentai yra stambaus projekto “Lietuvos sentikiai” dalis.

Ačiū Dievui už viską!

Vasilij Degteriov