Venecijos Karališkieji sodai

Italija

Paveldo išsaugojimas ir pritaikymas naujam naudojimui

Po daugybės dešimtmečių apleidimo Venecijos Karališkieji sodai, kadaise svarbi istorijos ir architektūros dalis, buvo visiškai atkurti ir vėl atidaryti visuomenei. Restauracija, valdymas ir ateities išsaugojimas nuo 2014 m. deleguoti „Venice Gardens Foundation“, bendradarbiaujant su Valstybinės nuosavybės agentūra ir Venecijos miestu. Projektą inicijavo Adele Re Rebaudengo, jį įgyvendino kūrybinga komanda, kuri laikėsi konservatyvaus principo – atkurti botanikos ir architektūros sudedamąsias dalis, švelniai atliepiant jų istorinius sluoksnius. Svarbus restauracijos tikslas buvo atkurti socialinę sąsają tarp žmonių ir gamtos, kad sodas vėl taptų bendruomenine erdve. Kompleksinė restauracija leido atstatyti Napoleono laikų tiltelį, sujungiantį sodą su Šv. Morkaus aikšte, taip atkuriant istorinį urbanistinį tęstinumą. Venecija, kaip UNESCO pasaulio paveldo objektas, džiaugėsi sugrįžusia sodų formaliąja architektūra ir botaniniais turtais – tai leido miestui didžiuotis prisidėjus prie žaliojo miesto įvaizdžio formavimo. „Europa Nostra“ skyrė Karališkiesiems sodams „Grand Prix“ – aukščiausią apdovanojimą „Conservation & Adaptive Reuse“ kategorijoje už jautrų ir klimato kaitą atitinkantį restauravimą

2023 m. rugsėjo 28 d. Venecijoje vykusioje Europos paveldo apdovanojimų ceremonijoje buvo atidengta speciali bronzinė plokštė prie sodų įėjimo – ją atidengė „Europa Nostra“ prezidentas Hermann Parzinger, ES kultūros komisarė Catherine Magnant ir pati Adele Re Rebaudengo. Ceremonijoje dalyvavo daugiau nei 700 svečių – paveldo specialistai, miesto atstovai bei Europos kultūros bendruomenės nariai.

Botaniniam atkūrimui vadovavusio architekto Paolo Pejrone konservatyvus XIX a. itališko sodo planas derinamas su eksperimentinėmis sodininkystės metodikomis. Tai leido sodui tapti vienu iš turbūt įspūdingiausių žaliosios infrastruktūros pavyzdžių Venecijoje. Fondas atstatė daugiau nei 22 medžius, 832 krūmus, 3 150 svogūninių gėlių, 6 560 žydinčių augalų ir 68 vijoklinių rūšių, o želdinius rengė vietiniai sodininkai, dirbantys pagal ilgalaikius darbų grafikus.
Restauracijos procesas taip pat apėmė esminius statinius – neoklasicizmo paviljoną, sklandžiai pritaikytą šiltnamį – kuriuos įrenginėjo architektai Carlo Aymonino, Gabriella Barbini ir Alberto Torsello. Šiuo metu šiltnamyje veikia „The Human Garden“ – plati erdvė meno, kultūros ir tyrimų projektams. Taip pat įrengta „Archivio delle Radici“ – medžių rūšių xyloteka iš valstybių, kuriose veikia projektas „The Human Safety Net“. Fondas tausoja sodą be jokių sintetinių cheminių preparatų – naudojami tik natūralūs metodai, kompostavimas, perdirbimas ir resursų tausojimas. Įrengti inkilai, maudyklos paukščiams bei bitynas padeda skatinti biologinę įvairovę, apdulkintojus ir vietinių paukščių grįžimą.

Sodas oficialiai atvėrė duris lankytojams 2019 m. gruodžio 17 d. ir nuo to laiko tapo mėgiamu tiek vietinių, tiek turistų žaliuoju prieglobsčiu. Generali finansinė parama buvo esminė – tai leido užtikrinti nuolatinę sodų priežiūrą ir ilgalaikę veiklą .
2025 m. pradžioje valstybė pratęsė fondo koncesiją iki 2064 metų – tai pirmas tokių ilgalaikių teisinių sprendimų taikymas Italijoje, kuris užtikrina fondo veiklos tęstinumą ir viešą prieigą prie sodų. Šie sodai – ne tik kraštovaizdžio kūrinys, tai ir socialinis bei kultūrinis turtas, pabrėžiantis meilę gamtai, atsparumą klimato kaitai ir bendradarbiavimo vertę.

Daugiau informacijos: https://www.europeanheritageawards.eu/winners/royal-gardens-of-venice/
www.europospulsas.lt
Royal Gardens of Venice, ITALY
© Courtesy Venice Gardens Foundation