Straipsnių ciklą bendru pavadinimu „Visaginas mūsų namai“ planavau pradėti visai kita tema, tačiau šįkart miestiečius, tarsi sniegas ant galvos, užgriuvo pati sniego tema. Kaip visada – netikėtai. Kaip visada – vieniems džiuginanti, kitiems kelianti nepasitenkinimą.
Be abejonės, garsiausiu šios „sniego istorijos“ epizodu tapo situacija dėl automobilių stovėjimo aikštelės žmonėms su negalia, esančios tiesiai po savivaldybės administracijos langais, taip pat vieši Tarybos narės, vienos artimiausių mero politinių bendražygių, svarstymai apie tai, kad policija galėtų „pasiaiškinti“ su „provokatoriais“ (visaginiečiais, kurie likimo valia priversti judėti vežimėliais – aut. past.), drįsusiais atkreipti dėmesį į konkrečią problemą.
Tuo pačiu metu viešojoje erdvėje neslūgsta kaltinimai kitų mano kolegų adresu dėl mero idėjų ir projektų sabotavimo. Juos vadina „miesto priešais“ ir „mero priešais“, tačiau šiandien sunku nesutikti su miestiečių nuomone: su tokiais draugais merui ir priešų nereikia.
Ši „sniego istorija“ neapsiėjo ir be garsių forma, bet tuščių turiniu pareiškimų. Visagino demokratų lyderė pranešė perdavusi merui visiškai slaptus pasiūlymus dėl sniego valymo situacijos, kurių esmė lieka paslaptimi – matyt, dėl ypatingo jų slaptumo.
Tačiau jokios paslapties sniego valymo problemos sprendime nėra. Dar daugiau – visi būtini žingsniai jau seniai žinomi, todėl, pasinaudodamas proga, pabandysiu juos pateikti struktūruotai, nes nėra ir negali būti vieno sprendimo, kuris iš karto pakeistų viską.
Kas turi rūpintis aplinkos tvarkymu?
Apie tai kalbėta jau ne kartą ir ne kartą įrodyta, kad aplinkos tvarkymo skyrius negali būti savivaldybės administracijos struktūroje. Tai faktas. Aplinkos tvarkymu turi užsiimti komunalinė įmonė – mūsų atveju „Visagino būstas“, taip pat būtina steigti seniūnijas, kurios egzistuoja visose Lietuvos savivaldybėse, išskyrus Visaginą.
Kaip Tarybos narys, puikiai suprantu: oras tik išryškina problemas – atsakomybė prasideda nuo valdymo struktūros. Patirtis sistemoje silpnybių nepateisina: ji arba naudojama pasiteisinimams, arba – sąžiningam pokalbiui.
Technika
Sutinku, kad didelių sniego valymo mašinų pirkimas ekonomiškai neefektyvus – visiškai. Net ir dabartinis technikos parkas, kartu su perkamomis paslaugomis, iš esmės pakankamas pagrindinių miesto gatvių valymui. Čia lieka tik viena problema – mažoji technika. Būtent ta, kuri leidžia operatyviai ir didesniais mastais valyti pėsčiųjų takus kiemuose, o tai ypač svarbu mieste, kuriame gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių.
Be to, mažoji technika ženkliai palengvintų mūsų kiemsargių darbą, kuriems, pasinaudodamas proga, noriu viešai pasakyti AČIŪ. Taip pat negaliu nepaminėti 2023 metų rinkimų, kai mūsų komanda būtent apie tai ir kalbėjo. Tuomet tai atrodė perteklinė idėja ir nebuvo rimtai vertinama. Šiandien tai atrodo kaip praleista galimybė.
Parkavimas kiemuose
Čia miestas turi veikti griežtai, bet teisingai. Pirmiausia reikia susitarti, kad parkavimo vietos prie namų – tai bendros miesto infrastruktūros dalis, o ne asmeninė privilegija: kur noriu, ten statau.
Negalima savaites ar mėnesius laikyti automobilio po langais, ypač turint tokią išvystytą garažų bendrijų sistemą, kokia yra mūsų mieste. Ypač žiemos laikotarpiu.
Kiemo aikštelių valymo grafikas turi būti konkretus ir privalomai vykdomas. Tik tada galima reikalauti vairuotojų solidarumo. Jei paskelbta, kad valymas vyks tam tikrą dieną ir tam tikru metu, technika privalo būti vietoje mažiausiai pusvalandžiu anksčiau. Informacija turi būti pateikiama iš anksto – mažiausiai prieš 48 valandas – ir kuo prieinamesne forma. Automobiliai, trukdantys valymui, turi būti nutempiami arba jų savininkai baudžiami.
Visaginas - tai mes visi
Jeigu pirmi trys punktai neveikia, reikalauti iš gyventojų patiems imti kastuvus ir spręsti visas problemas – švelniai tariant, netinkama. Visa ši sistema gali veikti tik kaip vieningas mechanizmas, pagrįstas pasitikėjimu ir atsakomybe.
Tačiau kiekvienas iš mūsų turi sau atsakyti, kas jam yra Visaginas: darbo vieta, iš kurios išvažiuojama gyventi kitur; laikina stotelė – šiandien čia, rytoj ten; ar vis dėlto mūsų namai, kuriuose dalis atsakomybės už tą patį sniego valymą tenka ir mums – tiek sprendimų priėmimo, tiek asmeninio dalyvavimo prasme.
Šie klausimai svarstomi ne pirmus metus – komisijose, posėdžiuose, darbo grupėse. Problema ne sprendimų trūkume. Problema – politinės valios juos nuosekliai įgyvendinti stokoje.
Ar visa tai įmanoma? Iš esmės – taip, ir tam yra nemažai pavyzdžių. Ar tai įmanoma Visagine artimiausiu metu? Atvirai pasakius, kol atsakingi už sprendimus gąsdins policija žmones su negalia ir garsiai kalbės apie „slaptus pasiūlymus“ visuomenei svarbiais klausimais – abejoju, bet vilties neprarandu.
Pagarbiai
Visagino savivaldybės tarybos narys
Dmitrij Ikonikov
