Visagine daugėja vienišų pagyvenusių ir neįgalių žmonių. Kas jais pasirūpins?
Socialinio centro direktorė Stanislava Ostrouch papasakojo redakcijai apie problemą, kuri su kiekviena diena tik aštrėja.
«Visagine daugėja vienišų pagyvenusių ir neįgalių žmonių, kenčiančių nuo tokių susirgimų kaip dimensija, Alzheimerio liga, o tai- pilna dezorientacija aplinkoje, laike, socialinių gebėjimų ir socialinio statuso netekimas.
Kai kurie iš jų atrodo sveiki, bet šitie žmonės neprisimena, kur guli jų pinigai, daiktai, jiems atrodo , kad viskas kažkur dingsta. Išrašomus vaistus jie nevartoja arba vartoja nekontroliuojamai.
Daugelis jų ilgą laiką nesilankė pas gydytojus. Kai kurie kenčia nuo įvairių fobijų, baimių. Kaimynai, gyvenantys šalia tokių senų žmonių, pastebi tokį keistą elgesį ir rašo laiškus į savivaldybę, prašydami padėti. Tada laiškai persiunčiami į mūsų centrą.
Bet didžiąja dalį problemų galima išspręsti tik kartu su medikais ir gydymo įstaigų socialiniais darbuotojais, nes ir poliklinikos Psichikos sveikatos centre, ir ligoninės slaugos skyriuje yra socialinių darbuotojų etatai.
Tai viso miesto socialinė problema. Bet daugelis sergančių žmonių neturi nustatytos jų susirgimų diagnozės, grupių SPP1 ir SPP2 ( nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis).
Būtina spręsti ir nuosavybės klausimus, nes žmonės, priimti į Socialinių paslaugų centrą, prie teikiamų paslaugų sumos primoka ir viena procentą nuo turimo nekilnojamojo turto kainos. Paslaugų kaina išauga ir pensijos neužtenka susimokėti už paslaugas», - išvardijo problemas VSPC direktorė.
Kaip gi padėti žmonėms tapusiems bejėgiais?
Stanislava Ostrouch mato, kad, bent iš dalies, šią problemą išspręsti VSPC pradėtų dirbti koordinatorius, vienišų žmonių socialinėms problemoms spręsti, kuris įtrauktų į darbą visus reikiamus specialistus.
Nes reikia pagalbos nustatant diagnozę, apiforminant invalidumą, jei reikia, išsiųsti žmogų i pensionatą (globos namus) arba padėti išspręsti nuosavybės klausimus.
Tokio darbuotojo etato įvedimas, tikrai pagerintų situaciją. Bet negalime pamiršti, kad VSPC slaugos skyriuje turim tik 30 vietų. O kiek dar mieste žmonių, negalinčių savimi pasirūpinti?
Šiuo metu 30-viečio VSPC skyriaus gyventojų sąrašą sudaro 36 asmenys (iš jų 20 prikaustyti prie lovos sergantys žmonės), o būna ir kur kas daugiau. Tad auga ir poreikis didinti vietų skaičių.
Be abejo gerai, kad pagyvenę žmonės gali gyventi savo namuose gaudami socialinių darbuotojų pagalbą. Bet priežiūros ir slaugos organizavimui namuose būtina padidinti etatų skaičių socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams.
Šiuo metu priežiūros paskaugas namuose gauna 102 gyventojai, eilėje laukia - 12 žmonių, slaugos paslaugas su integruota pagalba namuose gauna 28 gyventojai, eilėje laukia - 7 žmonės. O tam būtini 4 papildomi darbuotojų etatai.
Šiandien etatų skaičius Socialinių paslaugų centre - 66, bet aiškiai matome, kad jų reikia daugiau. Centro dar laukia dideli darbai:
- reikia atlikti situacijos su pagyvenusiais žmonėmis analizę ir padaryti analizę ateičiai;
- sustatyti prioritetus sprendžiant problemas;
- pagal juos planuoti socialinių darbuotojų ir vietų, socialinėse įstaigose, skaičių.
Pabaigai, norėčiau priminti vieną istoriją nutikusią prieš dvejus metus., Facebook’o vartotojai tikriausiai ją prisimena. Vieną karštą vasaros dieną dingo moteris serganti alzheimeriu. Ji labai mėgo pasivaikščiojimus miške, o tą dieną praeiviai rado jos rankinuką su telefonu ir buteliuku vandens. Jie paskambino šių eilių autorei, kadangi mano numeris buvo įrašytas jos užrašų knygelėje.
Laimei turėjau jos nuotrauką, kuria paviešinau Facebook’e, ir visaginiečiai, besiilsintys tą karštą 30 laipsnių dieną prie aplinkinių ežerų, aktyviai prisidėjo prie paieškų. Atsirado žmonės, matę moteriškę Trilypio ežero apylinkėse. Ir jau vėlų vakarą, beveik vidurnaktį, dviejų policijos ekipažų, už tai jiems didelis ačiū, dėka moterį suradom. Galima sakyti, suradom ją bendrom gyventojų pastangom.
Jau du metus Anuška (toks moters vardas) randasi VSPC slaugos skyriuje, kur jai laiku duodamos tabletės, laiku jinai nuvedama pas daktarą - psichiatrą, kad pakoreguotų gydimą arba pas odontologą, arba pas kitus specialistus.
Ji tvarkinga, prižiūrėta, nebijo, nes jos buvusios fobijos buvo koreguojamos gydimu. Gyvena savo pasaulyje ir, tikriausiai, jame laiminga ir bet kuriuo atveju - rami.
Milžiniškas ačiū Socialinės paslaugų skyriui už jų nelengvą darbą! Socialinių paslaugų centras yra pavyzdys valdžiai kaip iš tiesų reikėtų rūpintis žmonėmis.
Todėl, VSPC problemos, apie kurias mums papasakojo direktorė, turėtų būti išgirstos.
Ina Negoda
Straipsnį vertė Lina Latyševa
news.tts.lt
