Visaginiečių amžiaus vidurkis jau tapo didesniu nei vidutinis amžius Lietuvoje
Apie tai buvo kalbėta seminaro metu, kuris vyko Visagine birželio 27 dieną. Seminaro tema: “Vyresniojo amžiaus asmenims - aktyvumas visuomeniniame gyvenime ir darbo rinkoje"
Papasakoti apie praėjusi seminarą news.tts.lt paprašė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja ir Trečiojo amžiaus universiteto vadovė Asta Sieliūnienė.
- Tai buvo pažintinis seminaras pagal projektą, kuris nukreiptas į naują asmenų 54+ grupę, kitaip tariant, į žmones, kurie jau peržengė 54 metus, bet iki pensijos jiems dar toli.
Pensinis amžius didėja, didėja ir gyvenimo trukmė, todėl ir pas mus, ir visoje Europoje sparčiai keičiasi populiacijos grupių proporcijos - senolių tampa daugiau nei jaunimo.
Dėl to pasikeitė Europos projektų finansavimo prioritetai: jei anksčiau labiau dėmesys buvo nukreiptas į jaunimą ir buvo kalbama apie tai, kad reikia investuoti į jį, bet dabar yra svarstoma apie tai, kaip ilgiau išsaugoti vyresnių žmonių darbingumą arba užtikrinti jų aktyvumą visuomeniniame gyvenime.
Kaip pasakė projekto vadovai - organizacija «Darnaus vystymo projektai», statistika rodo, kad vidutinis Visagino miesto gyventojų amžius jau viršija vidutinį amžių Lietuvoje. 
Jų nuomone, mūsų savivaldybės teritorijoje jau laikas panaudoti bent kokius inovacinius sprendimus, todėl ir buvome pakviesti dalyvauti šiame projekte kaip partneriai. Viso projekte dalyvauja penkios savivaldybės, iš Visagino savivaldybės dalyvaus Socialinių paslaugų centras ir Trečiojo amžiaus universitetas.
Pagyvenęs žmogus gali likti darbo rinkoje, bet tam, kad išlaikytų dirbančio asmens statusą, reikia atsižvelgti į amžiaus fiziologines ypatybes.
Norint įdarbinti tokį žmogų, jam reikia sukurti papildomas sąlygas, darbo režimą ir grafiką. Apie tai reikia galvoti jau dabar, kad ateityje tai netaptų didele problema.
- Kaip praktiškai galima bus įdiegti priemones gerinančias asmenų 54+ darbą?
- Mūsų darbo dalis šiame projekte - padidinti žmonių aktyvumą visuomeniniame gyvenime pritraukiant juos savanoriška veikla. Dvi mūsų įstaigos įsipareigojo priimti savanorius, nes manoma, kad savanoriška veikla padeda išsaugoti žmonių aktyvumą ir panaudoti žmogaus galimybes.
SPC ir Trečiojo amžiaus universitetas turi priimti, apmokyti ir paruošti ilgalaikius savanorius. Augs jų bendros kompetencijos - darbas kompiuteriu, socialinių-pilietinių įgūdžių mokymasis, bus rengiami seminarai, ilgalaikės konsultacijos apie darbo santykių psichologijos sritį, dėl ko mes pakviesime šioje srityje dirbančius profesionalius psichologus.
Poreikis ilgalaikiuose savanoriuose tikrai yra didelis. Vienas dalykas, kada žmonės ateina sudalyvauti kažkuriame renginyje, kitas - kada jais galima pasikliauti ilgą laiką. Ištverti tokį darbą, motyvuoti savanorius - ne taip jau lengva.
- Taip, tai tikrai įdomu: kuo gi galima motyvuoti dalyvavimą savanoriškoje veikloje? Ką žmogus, taip sakant, iš to turės?
- Moralinį pasitenkinimą, gerą atmosferą, investicijas į patį žmogų, kuris dalyvauja apmokymuose, jo išlaidų kompensaciją ir t.t. Psichologinės profesionalų konsultacijos, manau, irgi svarbios žmogui.
- Šiame etape, tikriausiai, žmones visgi domina išlaidų kompensacija. Kas būtų kompensuojama?
- Kompensacijos numatytos pagal Savanoriškos veiklos įstatymą. Jei asmeniui, norint vykdyti savanorišką veiklą, reikia kažkur nuvažiuoti, visos transporto išlaidos yra apmokamos. Taip pat apmokamos jo darbui reikiamos priemonės - spec. apranga, apsaugos priemonės ir kita., viskas yra kompensuojama.
Jei žmogus užsiima savanoriška veikla daugiau nei 4 valandas per dieną, jam priklauso ir maitinimas. Jei jis yra siunčiamas į komandiruotę, apmokamos komandiruotės išlaidos. Beje reikia nepamiršti, kad daugelį dalykų mes darome už nedideles pajamas, bet šiame projekte numatytas geras finansavimas.
- Kaip partneriams, jis bus skiriamas ir mūsų įstaigoms?
- Ne, savanoriškos veiklos išlaidos, apie kurias minėjome aukščiau, bus apmokamos projekto vadovo. Pats projektas yra finansuojamas iš Europos socialinio fondo.
Mums reikia paruošti 8 savanorius, mokymuose dalyvaus 13 visaginiečių. Čia tik mūsų dalis, pats projektas yra kiek platesnis. Dalinsimės patirtimi, padėsime vienas kitam.
- O kada gi bus užsiimta pagyvenusių žmonių darbo sąlygų gerinimų, atsižvelgiant į jų amžių ir tai, kad jiems reikia pratempti iki pensijos?
- Tikriausiai, tai bus jau kiti projektai.
-Ačiū už pokalbį!
Taigi, ES svarsto apie tai, kad dirbantys 54+ amžiaus žmonės galėtų pratempti iki pensijos. Vilties, kad jaunimas galės ištempti ekonomiką, matyt, nėra - pagyvenusių žmonių daug ir jie turi dar padirbėti. Ir nesirgti! O dėl to, reikia įtraukti į visuomeninę veiklą tuos, kas jau dirbti negali. Tikriausiai, reikia suprasti naujus Europos finansavimo prioritetus.
Ina Negoda
Vertė Lina Latyševa
news.tts.lt
