Lietuva ir Baltijos šalis 16 05 2018 324 peržiūros

75 proc. jaunų emigrantų palikdami Lietuvą nesimokė ir nedirbo

Pirmą kartą Lietuvoje pristatyta Žmogiškųjų išteklių būklės ataskaita, kurią parengė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), atskleidžia migracijos mastus, regioninius skirtumus bei apžvelgia bendrą žmogiškųjų išteklių būklę Lietuvoje.

Studijos duomenimis, didžiausią dalį 2016 metais palikusiųjų Lietuvą 16-24 metų amžiaus asmenų sudarė neįgijusieji vidurinio išsilavinimo (41 proc.), įgiję tik vidurinį išsilavinimą (27 proc.) arba profesinį išsilavinimą (16 proc.).

Tyrėjų manymu, tai, kad jaunimo grupėje dažniausiai emigruoja asmenys, neįgiję aukštojo išsilavinimo, galimai susiję su žema nekvalifikuotų darbuotojų paklausa darbo rinkoje.

Tirdami grįžtamąją migraciją analitikai pastebi, kad kitais metais po grįžimo iš Lietuvos vėl išvyksta tik apie 11 proc. grįžusiųjų. „Tai - teigiamas signalas, galima daryti prielaidą, kad didžiajai daliai grįžusiųjų pavyko sėkmingai įsitvirtinti Lietuvoje“, - sako MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

Kaip konstatuoja tyrėjai, Lietuvos darbo rinkoje ypač trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų - vadovų, specialistų, technikų ir jaunesniųjų specialistų. 

„Vykdyta darbo skelbimų analizė atskleidė, kad visose be išimties savivaldybėse aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausa stipriai, kai kur net du kartus, viršija pasiūlą. Tuo tarpu nekvalifikuoto darbo ieškančių asmenų skaičius beveik 3 kartus viršija siūlomų darbo vietų skaičių“, - nurodo G. Jakštas.

Tik 53 proc. profesinių mokyklų absolventų įsidarbina Lietuvoje per 6 mėn. nuo mokslų baigimo. Aukštųjų mokyklų absolventams įsilieti į darbo rinką sekasi geriau - praėjus pusmečiui nuo studijų baigimo dirba apie 81 proc. absolventų.

Vis dėlto net pusė pirmos pakopos ir vientisųjų studijų absolventų karjeros pradžioje dirba žemesnės kvalifikacijos darbus. Tuo tarpu, į aukštos kvalifikacijos reikalaujančias pozicijas įsidarbina penktadalis profesinių mokyklų absolventų.

„Pagal įsidarbinimo į aukštos kvalifikacijos reikalaujančias pozicijas pirmauja veterinarijos, sveikatos, ugdymo bei informatikos mokslų aukštųjų mokyklų absolventai. Vis dėlto, iš šių krypčių absolventų, tik informatikos mokslų absolventai po studijų baigimo gauna aukštus atlyginimus“, - nurodo G. Jakštas.

Ataskaita atskleidžia, kad bendras Lietuvos žmogiškuosius išteklius sudarančių asmenų skaičius (apimantis dirbančiuosius ir bedarbius) 2010-2016 metais svyravo tarp 1,4 ir 1,5 mln. Remiantis šiais duomenimis, nėra pagrindo teigti, kad aktyvios darbo jėgos apimtys sparčiai mažėja. 

Vis dėlto, jei tendencijos nesikeis, dėl senstančios visuomenės ateityje bus matomas reikšmingas žmogiškųjų išteklių mažėjimas, konstatuoja MOSTA analitikai.

ELTA

Lietuva ir Baltijos šalis kitos naujienos šiame skyriuje

20 05 2018

Sekmìnės yra švenčiamos krikščioniškoje ir pagonių tradicijoje

19 05 2018

Buvusiuose KGB rūmuose - priminimas apie čia kalėjusį palaimintąjį vyskupą

18 05 2018

Poliklinikų vadovams – apie finansus, atsakingą vaistų skyrimą bei prevencijos aktyvinimą

18 05 2018

Seimas nemato kliūčių keisti tėvystės atostogų suteikimo tvarką

18 05 2018

Vilniaus Kalvarijose prasideda Sekminių atlaidai

18 05 2018

Teismas: „Krekenavos agrofirma“ pagrįstai nubausta už klaidinamą reklamą

18 05 2018

Seimas priėmė Prezidentės pataisas: baudos už pajamų slėpimą nebebus tik simbolinės

17 05 2018

Pranešta apie bombą Vilniaus Santaros gimnazijoje

„Metų šeima 2018“ išrinkti visaginiečiai

Šeštadienį Vilniuje, šventėje „Mes už šeimą!“ paskelbta „Metų šeima 2018“. Tai1 berniuką ir 3 mergaites auginantys Drus iš Visagino.

-°С -%