G. Nausėda: vienas veiksnys veikia mūsų investicinį klimatą nepalankia kryptimi – tai geopolitinė rizika

Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad sprendimai, kurie buvo priimti praeitų metų pabaigoje siekiant amortizuoti energetikos krizę pasitarnavo teigiamai, nes verslas ir žmonės įgijo tikrumą dėl ateities ir psichologinis klimatas buvo stabilizuotas. Tačiau, pasak jo, paskutinį praėjusių metų ketvirtį Lietuvoje ekonomikos pokytis tapo neigiamas, o veiksnys, kuris veikia šalies investicinį klimatą neigiama kryptimi, yra geopolitinė rizika.

„Mūsų kaimyninės valstybės, Latvija ir Estija įžengė į nuosmukio stadiją šiek tiek anksčiau negu mes, tačiau vis dėlto ketvirtąjį ketvirtį (2022 metų – ELTA), jeigu matuotume BVP pokytį palyginus su ankstesniu ketvirčiu arba su tuo pačiu parėjusių (2021 metų – ELTA) ketvirčiu, mūsų ekonomikos pokytis tapo neigiamas. Ar tai bus ateinantį ketvirtį, labai daug priklausys nuo mūsų veiklos ir šioje vietoje nepaprastai svarbu išnaudoti tuos konkurencinius privalumus, kuriuos Lietuva natūraliai turi“, – ketvirtadienį Prezidentūroje teigė G. Nausėda.

„Šiuo metu vienas veiksnys veikia mūsų investicinį klimatą nepalankia kryptimi, tai yra geopolitinė rizika. Su ja susiduriu net ir bendraudamas su didžiausių pasaulio kompanijų vadovais, kviesdamas juos domėtis investicijų Lietuvoje galimybėmis, susilaukiu pasikartojančio klausimo „Kaip jūs vertinate Rusijos karo Ukrainoje poveikį jūsų ekonomikai ir bendraujam saugumui?". Nepaisant mano atsakymų, mes matome, kad privačių investicijų Lietuvoje ženkliai sumažėjo. Vadinasi šioje susiklosčiusioje situacijoje turime ieškoti kompensuojančių priemonių, kaip šią netektį sušvelninti. Čia valstybė privaloma imtis aktyvesnio vaidmens“, – pridūrė jis.

Šalies vadovas pažymėjo, kad labai geras instrumentas, siekiant kompensuoti ekonomines netektis verslui, yra finalizuojamas Nacionalinio plėtros fondo institutas. Anot jo, šio fondo paskirtis bus užtikrinti tam tikrą finansavimo spragų užkamšymą.

„Tiek mano programoje, tiek ir Vyriausybės, valdančiosios koalicijos programoje, Nacionalinio plėtros fondo kūrimas buvo identifikuotas kaip siektinas tikslas. Nors tenka apgailestauti, kad šis procesas užsitęsė laike, vis dėlto, mes šiandien jau esame baigiamojoje stadijoje, formuojami valdymo organai, vykdančioji struktūra ir aš matau, kokie dideli yra lūkesčiai, susiję su šios institucijos veikla“, – sakė prezidentas.

„Nacionalinis plėtros fondas turi tarnauti kaip institucija, užtikrinanti tam tikrą finansavimo spragų užkamšymą, todėl šiam fondui reikės išsigryninti savo veiklas, aiškiai identifikuoti finansavimo šaltinius ir, be jokios abejonės, pasinaudoti tomis galimybėmis, kurias teikia Europos Sąjungos finansavimas, pirmiausia RRF paskolinė dalis, kuri tikrai galėtų tapti ženkliu finansiniu šaltiniu“, – pridėjo jis.

ELTA