I. Šimonytė apie ribojimų suvienodinimą baltarusiams ir rusams: reikalinga gilesnė diskusija

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad reikalinga gilesnė diskusija dėl sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodinimo. Pasak jos, reikėtų įvertinti platesnį kontekstą – tiek šalies politinę laikyseną, tiek galimą darbo imigrantų srautų iš Baltarusijos sumažėjimą. I. Šimonytė tikisi, kad bus pasiūlyti geriausi sprendimai, atliepiantys visus valstybės saugumo tikslus.

„Manau, kad reikalinga gilesnė diskusija, kokią problemą bandome spręsti. Nes čia yra ne tik institucijų darbo krūvio klausimas, (...) bet yra ir platesnio konteksto klausimai“, – į Seimą grįžtantį klausimą dėl ribojamųjų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suvienodinimo sureagavo premjerė.

Anot jos, diskutuojant dėl sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodinimo reikėtų atsižvelgti tiek į politinius, tiek į ekonominius argumentus.

„Pirmiausia, tai mūsų, kaip valstybės, tam tikros politinės laikysenos Baltarusijos visuomenės atžvilgiu, klausimas. Turint minty, kad iki šiol mes stengdavomės atskirti Baltarusijos žmones nuo Baltarusijos režimo – būtent dėl to tos išlygos įstatyme yra numatytos“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Kitas dalykas, kurį reikia turėti minty – labai didelė dalis tų žmonių, kurie yra gavę laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje, yra ne politiniai pabėgėliai, (...) bet žmonės, kurie dirba tokiuose sektoriuose kaip statybos ir transportas. Tai reiškia, kad tai yra darbo jėga, žmonės, kurie yra darbo imigrantai. Tai akivaizdu, jeigu darbo imigrantų darbo rinkoje neliks, tai turbūt turėsime labai ilgą ir sunkią diskusiją su mūsų verslo asociacijomis, kurių įsivaizdavimu migraciją kaip tik reikėtų lengvinti, nes trūksta darbo jėgos“, – pabrėžė ministrė pirmininkė.

Todėl, anot jos, išdiskutavus šį klausimą turėtų būti pateikti sprendimai, leisiantys atliepti visus tikslus.

„Akivaizdu, kad čia yra keletas kontekstų, manau, kad tikrai turėsime galimybę padiskutuoti ir padiskutavę pasiūlyti geriausius sprendimus, kokių reikėtų, kad būtų atlieptas ne vienas tikslas, o maksimaliai keli tikslai vienu metu“, – reziumavo I. Šimonytė.

ELTA primena, kad pirmadienį Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Užsienio reikalų komiteto (URK) narys Audronius Ažubalis registravo Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sustabdyti Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą su atitinkamomis jiems taikomomis išimtimis.

Pavasarį Seimas įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projektu metams sugriežtinta leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, uždraustas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną. Taip pat apribota Rusijos piliečių teisė įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje.

Visgi, prezidentas vetavo šį įstatymą. Šalies vadovas nurodė, kad parlamentui reiktų laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams. Tačiau Seimas atmetė G. Nausėdos veto.

ELTA