M. Skuodis: kad atsisakytume krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos reikia ES lygio sprendimų

Kad „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) galėtų pilnai atsisakyti baltarusiškų ir rusiškų krovinių gabenimo, reikalingas platesnio valstybių rato ir Europos Sąjungos (ES) pritarimas, sako susiekimo ministras.

Jis pažymi – nors LTG ir ėmėsi „nulinės tolerancijos“ ir griežtesnės krovinių patikros, pervežimus gali toliau vykdyti kitos valstybės, dėl ko esą „galime matyti įvairiausių pasekmių“.

„Iš savo pusės kontrolę užtikriname kiek tik įmanoma, bet kalbant apie visišką atsisakymą iki nulio, mums reikia platesnės grupės šalių ir ES lygmens. Priešingu atveju, padarius žingsnį patiems, galime matyti įvairiausių pasekmių“, – trečiadienį žurnalistams sakė M. Skuodis.

„Turime suprasti: turime kitų šalių geležinkelius, kurie gali vykdyti pervežimus. Tad, priimant vieną sprendimą, reikia galvoti apie kitas pasekmes. Lygiai taip pat turime vilkikus. Vienas klausimas yra išorinė ES siena, antras – vidinė su visais pervežimais vidaus rinkoje. Mums reikia tvarių ir protingų sprendimų“, – kalbėjo jis.

Ministras patikino, kad šiuo klausimu derasi su Latvijos ir Estijos ministrais. Kol kas, pažymi jis, ne visos valstybės laikosi vienodai principingos pozicijos.

„Matome tam tikrą situaciją, kai Estijoje priėmus jų geležinkeliams tam tikrus sprendimus, krovinį perėmė Latvijos geležinkeliai. Šioje vietoje būtent dėl to trijų Baltijos šalių ministrai kalbame tarpusavyje, kad tą klausimą išspręstume iki galo“, – akcentavo M. Skuodis.

ELTA primena, kad prieš savaitę LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas sakė, kad grupė reputaciją vertina labiau nei piniginę naudą bei neprieštarautų atsisakyti visų baltarusiškų ir rusiškų krovinių.

Kartu LTG pranešė stiprinanti Lietuva gabenamų krovinių kontrolę

Kaip tuomet informavo grupės įmonės „LTG Cargo“ generalinė direktorė Eglė Šimė, nuo kovo 1 d. įvedami nauji paraiškų derinimo procesai, pagal kuriuos ateityje iš klientų bus reikalaujama daug daugiau informacijos apie krovinį ir jo kilmę.

Jos teigimu, draudimas įsileisti krovinius į Lietuvą, jei vežėjai nepateiks visų reikalaujamų duomenų, padės identifikuoti daugiau atvejų apeiti sankcijas.

Viešos diskusijos dėl sėkmingai apeidinėjamų sankcijų Baltarusijai ir Rusijai kilo po to, kai žurnalistikos centras „Siena“ vasario 20 d. paskelbė tyrimą apie baltarusiškų trąšų gabenimą per Lietuvą. „Siena“ su partneriais išaiškino mechanizmus, kurie panaudoti galimam sankcijų apėjimui.

Teigiama, kad karbamidas, kurio vienintelė gamintoja Baltarusijoje – Gardino „Grodno Azot“ – geležinkelio sąstatais toliau rieda iki Klaipėdos Birių krovinių terminalo (BKT), kurio dalį akcijų valdo Baltarusijos valstybinė kompanija „Belaruskalij“. Jai, kaip ir „Grodno Azot“, taikomos Europos Sąjungos sankcijos.

LTG verslo atsparumo vadovas Edvinas Kerza trečiadienį žurnalistams sakė, kad vien per antradienio naktį sankcijų įgyvendinimą užtikrinančios institucijos apsuko 32 neteisėtai gabentus krovinių vagonus.

Anot jo, sulaikomi jau ir iš Latvijos atkeliaujantys kroviniai, o dalis įmonių, net ir sulaukusios LTG įspėjimų nutraukti bendradarbiavimą, bando antrąkart apeiti sankcijas.

ELTA