Į teismą perduodama baudžiamoji byla dėl Alytaus gaisro

Ketvirtadienį į teismą perduodama baudžiamoji byla dėl Alytaus gaisro. Kauno apygardos Vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius sako, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog savo pareigų galimai tinkamai neatliko ne tik įmonė, kurioje kilo gaisras, bet ir Alytaus miesto savivaldybė, Aplinkos ministerija bei Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai.

„Baigtas ikiteisminis tyrimas Alytaus gaisro byloje. Kaltinamasis aktas šioje byloje surašytas ir šiandien byla bus perduota teismui“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė D. Valkavičius.

„Ikiteisminio tyrimo metu buvo pakankamai surinkta duomenų, kad galėtume kalbėti apie aplinkybes, kurios lėmė ekologinę nelaimę Alytaus mieste. Šioje vietoje noriu paminėti, kad viena tų aplinkybių, kad įmonė, kuri Alytaus mieste vykdė padangų perdirbimo veiklą, sukaupė labai didelį kiekį padangų, kurias netinkamai sandėliavo, galimai pažeidė technologinius procesus ir sandėliuojamų padangų kiekis dvigubai viršijo leistiną kiekį. Noriu pastebėti, kad Alytaus miesto savivaldybė nevykdė statinio techninės ir naudojimo priežiūros, pagal numatytą statybinį reglamentą, nors privalėjo ne rečiau kaip vieną kartą per metus vietoje atlikti patikrinimą“, – sakė vyriausiasis prokuroras.

Anot jo, Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai galimai neužtikrino valstybinės priešgaisrinės priežiūros ir priešgaisrinio saugumo.

„Pernai rugsėjo 5 dieną Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai vykdė tam tikras pratybas ir lankėsi įmonėje, matė tą situaciją, padangų kiekius, perdirbimo įrenginius, tačiau nebuvo tinkamai reaguota į galimai matytus pažeidimus“, – teigė D. Valkavičius.

Jis pridūrė, kad Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento pareigūnės taip pat galimai netinkamai vykdė pareigas ir neužtikrino valstybinės gamtos apsaugos kontrolės.

„Mano paminėtos aplinkybės iš esmės lėmė tai, kad turėjome ekologinę katastrofą, sunkius padarinius tiek gyventojų saugumui, tiek gamtai, turėjome ir materialinės žalos valstybei“, – sakė prokuroras.

Tikslios gaisro priežasties nustatyti nepavyko

Ikiteisminiam tyrimui dėl gaisro Alytuje vadovavusi bei jį organizavusi Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė teigia, kad nustatyti tikslios gaisro priežasties ekspertams nepavyko. Ji priduria, kad padangų perdirbimo įmonėje, kurioje kilo gaisras, rasta pažeidimų, dėl kurių įmonės vadovui gresia baudžiamoji atsakomybė.

„Šioje byloje gaisro priežastį nustatinėję Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Gaisrinių tyrimų centro (GTC) ekspertai (...) konstatavo, kad gaisro kilimo tiesioginės priežasties nustatyti nėra galimybės. (...)

Ištyrę visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, įvertinę aplinkybes GTC ekspertai konstatavo galimas tris tikėtinas gaisro kilimo priežastis. Pirma priežastis yra elektros sistemų šioje įmonėje pažeidimai. Antra galima gaisro priežastis – technologinio proceso pažeidimai. Trečia galima gaisro priežastis – pašalinis atviros ugnies šaltinis, tai dar reiškia tyčinį padegimą. Noriu pabrėžti, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų apie galimą tyčinį padegimą“, – sakė N. Urbonavičienė.

Prokurorė teigė, kad gaisras kilo patalpoje, kurioje buvo laikomas didesnis už leistiną kiekis panaudotų padangų.

„Noriu pabrėžti, kad GTC ekspertai nustatė, jog gaisras kilo patalpoje (...) kurioje buvo sukauptas itin didelis kiekis naudotų padangų, ir šioje patalpoje buvo vykdomas pirminis padangų apdirbimo procesas. (...)

Ikiteisminio tyrimo metu nustatėme, kad pagal taršos leidimą įmonei buvo leidžiama vienu metu įmonės patalpose laikyti ne daugiau kaip 1920 tonų naudotų padangų. Tyrimo metu nustatėme, kad įmonė gaisro dieną patalpose buvo sukaupusi daugiau nei du kartus naudotų padangų, t. y. virš 5000 tonų naudotų padangų. Tyrimo metu nustatėme, kad gaisro metu sudegė virš 2000 tonų padangų“, – sakė ji.

Anot N. Urbonavičienės, padaryta žala aplinkai siekė 6 mln. eurų, o iš padariniams šalinti papildomai iš valstybės rezervo buvo skirta dar 6 mln. eurų.

„Ikiteisminio tyrimo metu aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė, kad gaisro metu į orą išsiskyrė itin didelis nuodingų medžiagų kiekis ir dėl to Lietuvos aplinkos orui buvo padaryta beveik 6 mln. eurų žala. (...)

Gaisro padariniams šalinti iš valstybės rezervo buvo išmokėta kita atskira pinigų suma, beveik 6 mln. eurų, kurie buvo išmokėti iš valstybės rezervo fondo gaisro padariniams šalinti“, – sakė prokurorė.

N. Urbonavičienė teigė, kad kaltinimai pateikti įmonės, kurioje kilo gaisras, vadovui bei anksčiau patikrinimą įmonėje atlikusioms dviem Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnėms. Tiek įmonės vadovas, tiek AAD pareigūnės savo kaltę neigia, sakė prokurorė.

„Įmonės vadovas kaltu neprisipažįsta, apklausiamas įtariamuoju nė karto parodymų nedavė.

Šioje byloje įtarimai taip pat pateikti dviem AAD pareigūnėms dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Jos kaltinamos tuo, kad atlikdamos įmonės patikrinimą ir apsilankiusios šios įmonės patalpose galimai nesiėmė priemonių ir neatliko jokių veiksmų, kad nustatytų realų laikomų padangų sukauptą kiekį patalpose (...) Aplinkos apsaugos departamento pareigūnės savo kaltę neigia, joms paskirtos kardomosios priemonės rašytiniai pasižadėjimai neišvykti“, – sakė N. Urbonavičienė.

ELTA primena, kad spalio 16-osios naktį Alytaus miesto padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilo didelis gaisras, kurį pavyko užgesinti po 10 dienų.


ELTA