Įtvirtinti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai rezultatai energetikoje

Vakar Briuselyje vykusioje Energetikos Taryboje už energetiką atsakingi Europos Sąjungos ministrai patvirtino ES Tarybos ataskaitas dėl dviejų Lietuvos pirmininkavimo prioritetų – ES energijos vidaus rinkos užbaigimo ir ES energetikos politikos išorinės dimensijos stiprinimo.:::

Tokios Tarybos ataskaitos yra tvirtinamos pirmą kartą, atsižvelgiant į ypatingą šių klausimų svarbą, taip pat Lietuvos pastangas pirmininkavimo metu paspartinti ES energijos vidaus rinkos užbaigimą ir sustiprinti ES energetikos politikos išorės dimensiją.

Tarybos ataskaitos dėl ES energijos vidaus rinkos užbaigimo tikslas yra įvertinti pažangą, pasiektą prioritetinėse energetikos politikos srityse ir identifikuoti silpnąsias politikos vietas siekiant bendros energijos rinkos užbaigimo.

„Šia Tarybos ataskaita pasiektas valstybių narių sutarimas dėl labiausiai pažeidžiamų energetikos politikos sričių, kurioms turime skirti ypatingą dėmesį. Todėl ši ataskaita – esminis postūmis priimant tolimesnius sprendimus ir imantis veiksmų vidaus energijos rinkos užbaigimui užtikrinti“ – susitikime kalbėjo energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius.

Atsižvelgiant į Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu nuolat vykusias diskusijas tarp Europos Komisijos ir šalių narių, ataskaitoje konstatuojama, kad reikia dėti dar daugiau pastangų siekiant įgyvendinti III-iąjį energetikos paketą iki galo perkeliant ES teisės aktus į nacionalines teisės sistemas ir įgyvendinant technines priemones. Tarp šių priemonių – teisių individualiai tvarkyti išlaidas energijos ištekliams suteikimas vartotojams.

Ataskaitoje pabrėžiama būtinybė toliau plėtoti energetikos infrastruktūrą įgyvendinant projektus, įtrauktus į Bendro intereso projektų (angl. Projects of Common Interest) sąrašą. Taip pat ataskaitoje akcentuojama ES rinkos integravimo ir energijos efektyvumo taisyklių taikymo svarba bei skatinama itin atidžiai koordinuoti atsinaujinančių energijos išteklių paramos schemų mechanizmus. Dar vienas ataskaitos siūlymas – siekti vieningos kainų politikos visoms ES viduje veikiančioms energetikos įmonėms.

Antrojoje Tarybos ataskaitoje apžvelgta pažanga stiprinant išorinę ES energetikos politikos dimensiją. Ši ataskaita nustato gaires, kaip galima užtikrinti ES kalbėjimą su išorės energetikos partnerėmis vienu balsu ir sukurti vienodas konkurencijos sąlygas rinkos dalyviams.

„Ataskaitoje pabrėžiama, kad turime imtis visų priemonių vienodoms konkurencijos sąlygoms su trečiosioms šalimis užtikrinti. Šalys narės sutaria, kad ES energetikos sektorius turi būti grindžiamas abipusiškumo, skaidrumo, teisingumo, nediskriminavimo ir atvirumo konkurencijai principais. Itin svarbu, kad ES teisės aktai būtų vienodai taikomi visoms įmonėms, veikiančios ES energijos vidaus rinkoje. Šiais principais turi būti vadovaujamasi rengiant ES prekybos sutartis“ – pabrėžė J. Neverovičius.

Ataskaitoje apžvelgiami pasauliniai energetikos sektoriaus pokyčiai bei ES išorės energetikos politikos progresas nuo 2011 m. Taip pat, joje pateikiamas valstybių narių sutarimas, kaip toliau stiprinti ES energetikos politikos išorinę dimensiją bei ES poziciją santykiuose su išorės energetikos partneriais.

Svarbu, kad šioje ataskaitoje pripažintas ES lygmens derybų su strateginiais tiekėjais potencialas bei, esant valstybių narių prašymui, išreiškiamas aktyvaus Europos Komisijos vaidmens sudėtingose derybose poreikis. Šalys narės, patvirtindamos šią ataskaitą siunčia svarbią žinią, kad ES energetikos politikoje turi būti vieninga tiek viduje, tiek bendraudama su išore.

2011 m. vasario mėn. Europos Vadovų Taryba patvirtino esminius ES energetikos politikos tikslus – užbaigti ES energijos vidaus rinką iki 2014 m. ir užtikrinti, kad po 2015 m. Europos Sąjungoje neliktų nuo ES dujų ir elektros energijos tinklų atskirtų valstybių. Siekiant įvertinti pasiektą pažangą, š. m. gegužės mėn. Europos Vadovų Taryba pavedė Tarybai iki 2013 metų pabaigos pateikti ataskaitas dėl šių tikslų įgyvendinimo bei apžvelgti pasikeitimus, susijusius su ES išorės energetikos politika, įskaitant poreikį užtikrinti vienodas sąlygas trečiųjų šalių energijos gamintojų atžvilgiu. Rengiant Tarybos ataskaitas, Lietuva viso pirmininkavimo metu organizavo išsamias diskusijas įvertinti atliktą pažangą ir identifikuoti likusius didžiausius iššūkius.

Šių ataskaitų patvirtinimas įtvirtino Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai rezultatus energetikoje.

Taryboje taip pat buvo svarstytas pasiūlymas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo direktyvos (ILUC) kompromisinio teksto, tačiau politinis sutarimas nebuvo pasiektas.

Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl šios direktyvos, iš dalies keičiančios benzino ir dyzelinių degalų kokybės ir skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją direktyvas, 2012 metų rudenį. Šios direktyvos tikslas – paskatinti pažangiųjų biodegalų gamybą taip sumažinant aplinkai ir žmogui kenksmingą jų gamybos šalutinį poveikį.

Per intensyvias diskusijas Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu, Komisijos pasiūlytam pirminiam direktyvos tekstui pasiūlytos esminės korekcijos. Atsinaujinančių energijos išteklių direktyva numato, kad iki 2020 m. 10 proc. degalų transporto sektoriuje turi būti pagaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Kompromisiniame ILUC direktyvos tekste siūloma, kad iš jų ne daugiau 7 proc. (vietoj Komisijos siūlytų 5 proc.) sudarytų pirmos kartos biodegalai, gaminami iš maistinių kultūrų, o likusioji dalis būtų pasiekta gaminant pažangiuosius (biodegalai iš biologinės kilmės atliekų), taip pat skatinant elektra varomą transportą ar taikant kitas priemones.

7 proc. reikalavimas daugeliui šalių narių atrodė subalansuotas sprendimas, tačiau keletui valstybių (pasisakiusių už 5 proc. reikalavimą) šis kompromisas pasirodė per daug nuolaidžiaujantis tradicinių biodegalų gamintojams.

ILUC direktyvos klausimą perims kitą pusmetį ES Tarybai pirmininkausianti Graikija.

Enmin.lt