Šiauliai suka galvą, ką daryti su it grybais dygstančiomis biokuro katilinėmis

Nors prabėgo beveik mėnuo, kai Šiaulių miesto taryba palaimino naujos biokuro katilinės statymą, aistros nerimsta.:::Nepasitenkinimą reiškia ne tik aktyvūs visuomenininkai, bet ir patys Tarybos nariai. Jų nuomone, jei sprendimas nebus pakeistas, šilumą tiekiančios monopolininkės „Šiaulių energijos” laukia liūdna ateitis, nes bendrovei stiprią konkurenciją sudarys privataus kapitalo bendrovė, taip pat planuojanti pasistatyti biokuro katilinę. Bus statomos dvi biokuro katilinės?

„Būtina kuo greičiau persvarstyti įmonės „Šiaulių energija” investicijas į naują biokuro katilinę, nes po to bus vėlu – miestui priklausanti bendrovė bus visiškai priklausoma nuo privataus kapitalo įmonės. Ir dėl to kentės ne tik bendrovė, bet ir mokesčių mokėtojai”, – teigė Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas.

Politiko nuomone, kur kas geresnis sprendimas vietoj Tarybos patvirtintos vienos 20 megavatų (MW) galios biokuro katilinės „Šiaulių energijai“ pastatyti dvi, bet dvigubai galingesnes katilines. Tuomet gyventojų nebegąsdintų didelės sąskaitos už šildymą, o iš privatininko, besiveržiančio į šilumos ūkį, būtų atimtos šiltnamio sąlygos.

Primename, kad gruodžio 20 dieną „Šiaulių energijos“ technikos direktorius Virgilijus Pavlavičius Tarybos narius supažindino su informacija, kad ketinama pastatyti dar vieną 20 MW galios biokuro katilą, kuris kainuotų apie 20 milijonų litų. Tokios pat galios katilą, jo teigimu, iki šių metų lapkričio planuoja pastatyti ir už tvoros esantis privatus investuotojas.

Jis turėtų pagaminti penktadalį sunaudojamos šilumos energijos – 95 tūkst. MWh. Pagal Šilumos ūkio įstatymą, šią energiją būtų privaloma supirkti. Tokiu būdu „Šiaulių energija“ prarastų 21 procentą rinkos.

Nauda į vienus vartus

Pagal įstatymus privačių bendrovių pagaminta energija privalo būti supirkta mažesne kaina nei monopolininko savikaina. Jei siūloma kaina bent šiek tiek mažesnė – privaloma supirkti visą siūlomą energijos kiekį. A. Visockas teigia, kad čia – labai didelė problema. Kadangi šiuo metu Šiauliuose didžioji dalis energijos pagaminama dujų katiluose ir kilovatvalandės savikaina siekia 12,09 cento.

O privatininkui, pasistačiusiam naują biokuro katilą, kilovatvalandė kainuotų 6,08 cento. „Visą kainų skirtumą privatus energijos tiekėjas pasiliks sau.

Taigi, jau per pirmus metus jis uždirbs apie 6-7 milijonus litų. Jie žersis pelną, bet žmonėms šilumos kaina neatpigs. Privatininkai taps finansiškai stiprūs, pradės mus terorizuoti ir tai reiškia, kad per kelerius metus „Šiaulių energijai“ teks užleisti didžiąją dalį rinkos“, – sako A. Visockas. Politiko teigimu, tai tikrai ne vienintelė privačiam šilumos energijos gamintojui palanki sąlyga.

Žvelgdama į ateities planus „Šiaulių energija“ planuoja, kad naujuoju biokuro katilu pagamins 63,36 tūkst. MWh, dujų katiluose – 96,7 MWh energijos. Tokios pat galios privačioje biokuro katilinėje bus pagaminama net 95 tūkst. MWh energijos. Vadinasi, „Šiaulių energija“ degins beveik tris kartus brangesnes dujas, o naujasis katilas bus paleidžiamas ne visu pajėgumu.

„Tuose miestuose, kuriuose yra termofikacinės elektrinės, tarp jų ir Šiauliuose, privatus šilumos tiekėjas pasidaro labai pavojingas žaidėjas. Dėl ko? Vasarą, ne šildymo sezono metu, mums, „Šiaulių energijai“, reikia tik 15 megavatų galios. Mes patys turime 27,4 biokurinės galios, kurios neišnaudojame vasarą. Ir nėra jokio sverto, kuris pasakytų, kad privatus tiekėjas negalėtų tiekti šilumos vasarą. Jeigu jis sugalvos tiekti šilumą vasarą, reikš, kad mūsų termofikacinė nebegalės gaminti elektros. Pagalvokit, kokia situacija. Mes investavom apie 105 milijonus ir šitas įrenginys stovės nenaudojamas“, – aiškina A. Visockas.

Priešinosi visuomenininkai

Sausio pabaigoje vykusiame Tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas biokuro katilinės likimas, politikai daug klausimų neturėjo. Keletas narių siūlė klausimo svarstymą atidėti, tačiau dauguma tokiam siūlymui nepritarė. Kiti ragino kolegas dalyvauti susirinkimuose, kuriuose šis klausimas buvo nagrinėjamas išsamiau, ir viską išsiaiškinti.

Pasisakymui užsiregistravę visuomenininkai įžvelgė sąmokslą, neva šiuo projektu atsivertų kelias nepriklausomam šilumos tiekėjui perimti šilumos ūkį mieste. Visuomenininkai ragino nepriimti šio projekto ir peržiūrėti jį iš naujo. „Tokio sprendimo, koks jis yra dabar, priimti negalima.

Vien šiuo sprendimu Savivaldybės administracija atiduoda dvidešimt procentų rinkos privačiam tiekėjui. Mes ne prieš šį sprendimą, bet jį reikia keisti“, – iš tribūnos kalbėjo visuomenininkas Vytautas Kabaila. Visuomenininkas pateikė skaičiavimus, kad pastačius 40 MW galios biokuro katilinę pagaminti 1 kilovatvalandę šilumos energijos kainuotų tik 6,5–7 ct. V. Kabailos pasisakymai nebuvo išgirsti, o Šiaulių savivaldybės meras Justinas Sartauskas pareiškė, kad šiauliečio mintis perduos įvertinti Specialiųjų tyrimų tarnybai ir prokuratūrai.

„Žinote, kas keisčiausia? Yra užprotokoluota raštu, kad meras balandžio mėnesį pasisakė, jog Šiauliuose nebus jokių privačių tiekėjų. Nebent tokie, kuriems šiluma yra liekamoji nuo gamybos. Pažiūrėkit, kiek praėjo laiko. Keli mėnesiai... O meras krūtinę atstatęs eina už privatų tiekėją. Maža to, kiša visuomenininkus į prokuratūrą“, – piktinosi Tarybos narys A. Visockas.

Trys skirtingos kainos už kilovatvalandę?

Kilus aršioms diskusijoms posėdyje buvo paskelbta pertrauka. Po jos „Šiaulių energijos“ atstovas pranešė, kad pastačius 20 MW biokuro katilą šilumos energijos kaina sumažės iki 7,73 cento už kilovatvalandę.

„Ties ta vieta reikia suklusti. Aš kaip Tarybos narys „Šiaulių energijai“ nusiunčiau trisdešimt klausimų. Vienas iš jų – apie kilovatvalandės kainą. Man pateikė atsakymą, kad kaina bus 9,06 cento. Po posėdžio pertraukos pranešta, kad kaina bus 7,73 cento. O skaidrėse ir dokumentuose užfiksuota dar viena kaina – 9,85 cento.

Kitaip tariant, žmonėms bus ištransliuota kaina 7,73 cento, kuri yra pakankamai gera, bet teisiškai ji nieko nereikš. Čia kyla daugybė klausimų, nes vienas centas gyventojams reiškia penkis milijonus litų. Kas keisčiausia, kad per balsavimą egzistavo trys skirtingi kintamosios kainos variantai, Tarybos nariams turėjo kilti daugybė klausimų, bet jie vis tiek balsavo už. Kam tuomet atstovauja Taryba?

Žmonėms? Jei žmonės atsistoję prašo nukelti sprendimą, nes per daug neaiškių klausimų likę, o jie vis tiek balsuoja. Nors iš tiesų aš suprantu... Tarybos nariai visiškai nesuprato, už ką balsuoja, o toks veiksmas, matyt, buvo numatytas ir jis kažkam yra labai naudingas“, – piktinosi A. Visockas.

Sprendimą lėmė skaičiavimai

„Šiaulių energijos“ technikos direktorius V. Pavlavičius į posėdžio metu išsakytus priekaištus atsakė, kad nacionalinę strategiją didžiuosiuose šalies miestuose statyti termofikacines katilines patvirtino Seimas, o palyginus su kitais miestais, Šiaulių termofikacinė elektrinė kainavo pigiausiai.

O sprendimą, kokio galingumo katilą įrengti dabar, lėmė ekonominiai skaičiavimai. „Kokios galios katilinę statyti lėmė didžiausias kainos mažėjimas vartotojams. Buvo lyginami skaičiai. Jeigu statytume didesnio galingumo katilą nei dabar planuojama, kaina vartotojams mažėtų nežymiai nei mažėja dabar. Didesnio galingumo mes negalime statyti, nes tai neatsiperkanti investicija“, – sakė V. Pavlavičius.

Panašu, kad aistros ir diskusijos greitai nenurims. Tarybos narys A. Visockas teigia, kad artimiausiu metu teiks siūlymą dar kartą svarstyti klausimą dėl biokuro katilinės statymo: „Klausimų iškilo tikrai daug ir į juos reikia gauti atsakymus. Kadangi matau, kokia situacija, turiu ieškoti atsakymų. Juk yra net straipsnis, jeigu tu žinai ir nieko nedarai – esi kaltas. Mano straipsnis yra sąžinė.“

DELFI