Žmogaus teisių komitetas aptarė, ar Lietuva yra pasirengusi užtikrinti bent minimalius humanitarinius migrantų poreikius

Seimo Žmogaus teisių komitetas trečiadienį diskutavo apie trečiųjų šalių asmenų teisių užtikrinimą migracijos į Lietuvą atveju. Pastaraisiais mėnesiais šalyje itin išaugus migrantų srautams, komiteto nariai aptarė, ar Lietuva yra pasirengusi užtikrinti bent minimalius humanitarinius poreikius Lietuvos-Baltarusijos sieną kertantiems asmenims.

Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius kėlė klausimą, kiek tikslinga diferencijuoti šiuo metu Lietuvos-Baltarusijos pasienį siekiančius kirsti žmones į ekonominius migrantus ir politinius migrantus. Parlamentaras pabrėžė, kad nelegalios migracijos klausimas nėra tik saugumo, bet ir žmogaus teisių klausimas.

„Kalbėdami apie šiuo metu Lietuvos pasienyje vykstančius procesus, kalbame apie tai, kaip iššūkį nacionaliniam saugumui, bet puikiai suprantame, kad išaugusio masto migraciniai procesai dažnai signalizuoja ir apie tam tikrą humanitarinę, žmogaus teisių krizę“, – komiteto posėdyje kalbėjo T. V. Raskevičius.

Laisvės frakcijos narys teigė, kad Lietuvoje nederėtų sutapatinti Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos vykdomos politikos ir šio režimo aukomis tapusių žmonių.

„Viešoje erdvėje kai kurie politikai teikė siūlymus šią krizę spręsti nesudarant migrantams „šiltnamio sąlygų“, bet man atrodo svarbu šiame kontekste atskirti, kad viena yra nedemokratinio režimo elgesys ir vos ne tyčinis migrantų atvežimas prie Lietuvos pasienio, o visai kas kita yra tie žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių migruoja ir kuriems reikalinga tam tikra pagalba“, – sakė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.

Raudonojo kryžiaus atstovė: kalbame ne apie „šiltnamio sąlygas“, o apie minimalių humanitarinių poreikių užtikrinimą

Tuo tarpu komiteto posėdyje dalyvavusi Lietuvos Raudonojo kryžiaus atstovė Eglė Samuchovaitė atkreipė dėmesį tai, kad šiuo metu svarstant apie migrantų pamatinių žmogaus teisių užtikrinimą būtina atsižvelgti į tai, kad daugelis atvykusiųjų pasiprašo prieglobsčio šalyje. Ji taip pat pabrėžė, kad nelegaliai sieną kirtusiems asmenims laisvę apriboti derėtų tik išskirtiniais atvejais.

Raudonojo Kryžiaus atstovė pabrėžė, kad šiuo metu derėtų pagalvoti net ne apie „šiltnamio sąlygų“ užtikrinimą, bet bent jau apie bazinių humanitarinių poreikių suteikimo garantą.

„Labai svarbu užtikrinti maitinimą, geriamą vandenį. Jeigu mes kalbėsime apie šimto ar daugiau žmonių apgyvendinimą, kad ir Užsieniečių registracijos centro teritorijoje, tai yra vienas iš svarbesnių humanitarinių poreikių ir tą reikia apgalvoti“, – Seimo nariams sakė E. Samuchovaitė, taip pat pažymėdama, kad būtina užtikrinti ir higienos priemonių teikimą.

Raudonojo Kryžiaus atstovė akcentavo, kad negalima daryti skirties tarp prieglobsčio prašytojų ir nelegalių migrantų ir užtikrinti bazinius humanitarinius poreikius nepriklausomai nuo žmonių statuso.

„Labai dažnai daroma tam tikra atskirtis tarp prieglobsčio prašytojų ir neteisėtai esančių migrantų. Kai mes kalbame apie bazinius humanitarinius poreikius, tiek priėmimo sąlygų, tiek grąžinimo direktyva, kuri reguliuoja neteisėtai esančių žmonių poreikių užtikrinimą, ten kalbama apie pažeidžiamų asmenų specialiuosius poreikius ir sveikatos poreikių užtikrinimą“, – teigė E. Samuchovaitė.

VRM atstovas tikina, kad minimalūs poreikiai migrantams yra užtikrinami

Posėdyje taip pat dalyvavęs vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius pažymėjo, kad COVID-19 pandemijos kontekstas dar labiau apsunkina migrantų priėmimą, kadangi jiems papildomai taikomas 10 dienų saviizoliacijos reikalavimas, o tai apsunkina ir su migrantais dirbančių nevyriausybinių organizacijų atstovų patekimą į centrus. Jis pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvos-Baltarusijos pasienį kirtusių asmenų humanitariniai poreikiai yra užtikrinami.

„Neturėtumėme abejoti, ar maitinimas, vanduo, higienos priemonės yra suteikiamos, bet kritiniu atveju turime būti pasiruošę įvairiems scenarijams. Turbūt tuoj prieisime ir prie tokio scenarijaus, kad bus lokalus palapinių miestelio poreikis“, – kalbėjo A. Abramavičius.

Visgi jis sutiko, kad Lietuvos institucijų laukia tam tikri iššūkiai, jeigu didėtų eksponentinių migrantų srautas.

„Nemanau, kad pastačius palapines mes neužtikrinsime maitinimo ar vandens. Kaip, kada ir kur tai daryti, ar mes tai pajėgūs daryti šiandieni, tai, aišku, klausimas mums visiems, centrinės valdžios institucijoms, savivaldai“, – svarstė viceministras.

Neteisėtai atvykusių per sieną su Baltarusija migrantų skaičius pastaruoju metu nuosekliai auga – 2019 m. buvo 37, 2020 m. – 74, o 2021 m. – iki šios dienos jau 290 atvejų. Lyginant šių metų sausio–gegužės mėnesiais neteisėtų atvykimų skaičių su tuo pačiu laikotarpiu pernai, matyti, kad neteisėtų migrantų skaičius išaugo daugiau nei 30 kartų. Vien per pirmąją birželio savaitę neteisėtų Lietuvos–Baltarusijos sienos kirtimų buvo daugiau nei per 2019 ir 2020 m. kartu.

Migrantų srautai dar labiau išaugo po priverstinio „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo, kai sukėlus tarptautinės bendruomenės nepasitenkinimą, Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Minskas, iki šiol stabdęs „narkotikus ir migrantus“ Baltarusijos pasienyje, to daugiau nebedarys.

„Dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite“, – Baltarusijos parlamente sakė diktatorius.

ELTA