A. Anušauskas įvardino NATO ir ES galimus žingsnius, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad yra trys galimi euroatlantinės bendruomenės žingsniai, jei Rusija visgi ryžtųsi kariniam įsiveržimui į Ukrainą.
„1. Ekonominės ir finansinės sankcijos;
2. NATO rytinio flango dar didesnis karinis stiprinimas;
3. Individualus NATO ir ES valstybių įsitraukimas teikiant karinę, ekonominę-finansinę bei humanitarinę paramą Ukrainai“, – feisbuke pirmadienį rašė krašto apsaugos ministras.
Kiek anksčiau pirmadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad ir be Rusijos ginkluoto įsiveržimo galima sakyti, jog Ukraina yra užpulta. Todėl, žurnalistams Briuselyje teigė G. Landsbergis, Europos Sąjungos (ES) valstybės jau dabar privalo kalbėti apie sankcijas Kremliui.
„Ukraina jau yra užpulta, ir dėl to apie sankcijas turime pradėti kalbėti jau dabar, nelaukiant karinės atakos. Taip pat reikia nepamiršti situacijos Baltarusijoje, kuri tikrai dramatiškai keičiasi po vakar. Baltarusija leidžia naudoti savo teritoriją kariniams Rusijos veiksmams, ir mes turime lygiai taip pat matyti ir kalbėti apie sankcijas Baltarusijai“, – prieš Briuselyje vykstantį ES Užsienio reikalų tarybos posėdį žurnalistams teigė ministras.
Аренда автомобилей от 1 суток.
Честный прокат авто.
Автомат/Механика.
Аренда авто без залога, лимита и ограничений.
Простое и быстрое оформление.
Tel.+370-633-88700.
Didžiulę įtampą regione kelia milžiniškos Kremliaus sutelktos karinės pajėgos prie Ukrainos. Vakarai baiminasi didelio masto karinio konflikto Europoje.
Įtampą sukėlė ir tai, kad vasario 20 dieną turėjusios pasibaigti bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos buvo pratęstos.
Pratybų pratęsimas reiškia, kad Baltarusijoje lieka 30 tūkst. ten pasiųstų Rusijos karių, taip pat ir sutelktų prie pat šiaurinės Ukrainos sienos, nors Maskva teigė, kad pratybos baigsis vasario 20 d., ir kariai galės grįžti į savo bazes.
ELTA
