A. Armonaitė: siekiant užtikrinti sankcijų įgyvendinimą, siūloma neleisti per Lietuvą į Baltarusiją ir Rusiją įvežti dvejopos paskirties prekių

Siekiant apriboti sankcijų Rusijai apeidinėjimo atvejus, planuojama neleisti iš Lietuvos į Baltarusiją ir Rusiją įvežti eksportui į kitas šalis skirtas dvejopos paskirties prekes, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Anot jos, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) registruos Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo nustatys nacionalinį draudžiamų įvežti prekių sąrašą.

Ministerija tikina turinti duomenų, jog pastaraisiais metais reikšmingai išaugo per Lietuvą eksportuojamų prekių apimtys į valstybes, kurioms produkcija gabenama tranzitu per Baltarusiją ir Rusiją.

„Jau kurį laiką renkame informaciją apie įvairių jautrių prekių tranzitą per Lietuvos teritoriją, kurios yra pagamintos ne Lietuvoje ir keliauja per Lietuvą į kai kurias tolimas šalis. Tos prekės keliauja sausumos keliais per Baltarusiją ir Rusiją.

Mums kelia nerimą reikšmingai išaugę tam tikrų jautrių prekių srautai. Turime duomenų, jog dalis šių jautrių prekių gali būti naudojama kare Ukrainoje ir atsidurti karo lauke“, – penktadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Ministrės teigimu, taip siekiama kuo labiau apsunkinti būdus Rusijai apeiti sankcijas ir įsigyti vakarietiškų technologijų, kurios galėtų būti naudojamos kare Ukrainoje.

Anot A. Armonaitės, EIM identifikavo 65 dvejopos paskirties prekių grupes. Dalis tokių ir buities ir kariniuose įrenginiuose naudojamų prekių esą sankcionuojamos, tačiau kita dalis gali būti teisėtai gabenama per Rusiją ir Baltarusiją.

Ministrės teigimu, dalies šių prekių eksportas iš Lietuvos į kai kurias valstybes paaugęs „ir šimtais, ir tūkstančiais“ procentų.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis teigė, kad EIM stebėdama Lietuvos eksporto per Baltarusiją ir Rusiją sausumos kelias statistiką nustatė, jog „tikrai ženkliai“ išaugo elektronikos, inžinerijos įrenginių eksportas.

„Šiuo metu didelė dalis tų įrenginių ar prekių nėra sankcionuojamos ES lygmeniu. Todėl Lietuva sudaro savo sąrašą, kuris leis tų prekių neišleisti per Rusijos ir Baltarusijos sieną. Jos per ten tiesiog nevažiuos“, – žurnalistams sakė K. Žemaitis.

„Turime pripažinti, kad Lietuva ir dabar užima pakankamai didelę dalį bendro europietiško eksporto per Rusiją ir Baltarusiją. Mūsų tikslas yra apriboti pačių jautriausių prekių patekimą“, – teigė jis.

Pasak viceministro, 93 proc. per Lietuvą į Baltarusiją įvežamų ir toliau gabenamų prekių yra kitų ES šalių, ypač, didžiųjų Bendrijos pramoninių valstybių, produkcija.

„Lietuva tiesiog yra tas galutinis punktas, per kurį prekės išvažiuoja per Rusiją ir Baltarusiją“, – tikino K. Žemaitis.

„Lietuvos verslas yra labai atsakingas ir nedalyvauja šiame procese. Ką matome iš viso eksporto, 7 proc. yra lietuviškos kilmės prekių. Neabejoju, kad Lietuvos gamintojams nebus problemų su partneriais Azijoje rasti kitų legalių būdų kaip prekiauti“, – antrino A. Armonaitė.

Ministrė savo ruožtu dar pažymėjo, kad Europos Komisija apie rengiamą nutarimą yra informuota. Vis tik, jos teigimu, panašus sprendimas turėtų būti priimtas regioniniu arba visos ES lygiu.

„Mano lūkestis, kad prieitume europinį sprendimą. Dabar Lietuva įgyvendins griežtą reguliavimą, jis labiau atitinka ES teisę, nei Lenkijos sprendimas uždaryti visiškai sieną. Tačiau labai svarbu, kad ir Latvija, ir Estija, ir Suomija, ir Norvegija prisidėtų prie bendro sprendimo. Tai būtų kur kas tvariau“, – kalbėjo ministrė.

EIM siūlys tokią prekių kontrolę įvesti metams, su galimybe ją pratęsti – pasak A. Armonaitės, priklausomai nuo padėties Ukrainoje, Europos lygiu priimamų sprendimų. Ministerija neatmeta, jog galutinis prekių sąrašas dar gali kisti.

ELTA