A. Bilotaitė apie fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija: tai nebus įprasta dviem aukštais statoma koncertina

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad pasienyje su Baltarusija yra ketinama ne tik tiesti koncertiną, kuri, pasak jos, bus statoma pirmaidės principu, tačiau šalia jos statyti ir fizinę tvorą.

Ministrės teigimu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) jau yra paruošusi tam tikrą fizinio barjero statybos pasienyje su Baltarusija planą. A. Bilotaitė akcentuoja, kad fizinis barjeras yra nacionalinio saugumo klausimas ir strateginio lygmens objektas, kuriam reikalingas aukščiausio lygio dėmesys.

„Politinė valia statybai – ji yra. Ir bet kokiu atveju mes suprantame, kad be fizinio barjero, be sienos mes tikrai nesugebėsime atremti šio atsako. Ir tai yra būtinas sprendimas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė A. Bilotaitė.

Ji akcentavo nenorinti detalizuoti fizinio barjero aukščio ir kitų techninių parametrų. Vis tik, pasak jos, pasienyje piramidės principu bus tiesiama koncertina, o šalia jos, ministrės teigimu, planuojama statyti ir tvorą.

„Pirmiausiai mes matome poreikį padengti visą sieną su Baltarusija koncertina, kuri būtų ne šiaip paprasta koncertina dviem aukštais statoma, bet piramidės principu, kai yra trys ritiniai apačioje, ant jų viršuje du ir ant viršaus vienas, kuris yra rimtas atsakas ir jį sudėtinga įveikti. Ir taip pat šalia stovėtų jau ta fizinė tvora“, – informavo ministrė.

„Mes matome, kad toks pamodeliavimas iš tikrųjų leistų mums rimtai atremti šį migracijos iššūkį“, – taip pat akcentavo ji.

A . Bilotaitė pabrėžė, kad dar bus sprendžiama, kokio tipo tvorą statyti.

„Manau, kad sprendimai dėl geriausių pasirinkimų turėtų būti derinami, atsižvelgiant į ekspertų įvertinimus. Žinoma, mes turime gauti geriausią sprendimą tiek kainos, tiek efektyvumo atžvilgiu“, – pabrėžė ji.

Sienos statybą palaiko ir eurokomisarė

Lietuvos planus statyti tvorą pasienyje su Baltarusija palaikė ir už vidaus reikalus atsakinga EK narė Ylva Johansson. Visgi komisarė negalėjo atsakyti, ar barjerą būtų įmanoma finansuoti ES lėšomis, tačiau ji kartu pabrėžė, kad ES institucijos prisideda prie kitų sienos apsaugos priemonių finansavimo.

„Fizinis barjeras yra reikalingas. Mano nuomone, tai yra gera idėja. Ar tai gali būti tiesiogiai finansuojama ES lėšomis, ar ne, tai yra sudėtingesnis klausimas. Iš tiesų mes niekada anksčiau nefinansavome sienos statymo, bet esame finansavę daug kitos įrangos, kuri leidžia užtikrinti pakankamą sienos apsaugą“, – po apsilankymo Medininkų užkardoje kalbėjo Y. Johansson.

Ministrė: iki metų pabaigos į Lietuvą gali atvykti iki 10 tūkst. migrantų

A. Bilotaitė spaudos konferencijoje taip pat teigė, kad iki metų pabaigos Lietuva gali sulaukti iki 10 tūkst. nelegalių migrantų.

„Pradžioje skaičiavome, kad bus iki 8 tūkst. žmonių, neteisėtu būdu atvykstančių į Lietuvą, bet dabar matome, kadi ki šių metų pabaigos mes galėtume tą skaičių ženkliai didesnį turėti – net iki 10 tūkst. galėtų būti, – sakė A. Bilotaitė, akcentuodama, kad kitais metais nelegalių migrantų turėtų atvykti dar maždaug 5 tūkst.

Praėjusią parą, sekmadienį, Statistikos departamento duomenimis, sulaikyti 287 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtę migrantai. Iš viso šiemet tokių užsieniečių sulaikyta 3832.

Šis skaičius dešimtis kartų viršija buvusį per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.

Šiemet liepą sulaikyti 2882, birželį – 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8 neteisėti migrantai.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 2555. Taip pat sulaikyti 191 Kongo, 129 Kamerūno, 124 Sirijos, 90 Rusijos, 91 Irano, 79 Gvinėjos ir 79 Afganistano bei kitų šalių piliečiai.

Labai išaugus tokių atvejų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.

Lietuva taip pat pradėjo tiesti fizinį barjerą – koncertinos tvorą. Migracijos departamentas priima daugiau darbuotojų, kad prieglobsčio prašymų nagrinėjimas vyktų sparčiau.

ELTA