A. Bilotaitė neatmeta: jei situacija prie valstybė sienos keistųsi, nedelsiant būtų sugrįžta prie fizinio karių budėjimo

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė neatmeta, jei saugumo situacija Lietuvos-Baltarusijos pasienyje keistųsi, būtų sugrįžta prie fizinio karių budėjimo pasienyje. Vis tik, nurodo ministrė, šiuo metu požymių apie grėsmių padidėjimą iš kompetentingų institucijų nėra gauta.

„Išanalizavus situaciją bei žvalgybinę informaciją, taip pat įvertinus visas investicijas į valstybės sienos apsaugą bei dėl oro sąlygų sąlyginai sumažėjusius neteisėtos migracijos srautus, taip pat dėl 200 likusių neteisėtų migrantų apgyvendinimo centruose perdislokavus VSAT pareigūnus buvo sutarta pasirinkti lankstesnį kariuomenės pasitelkimo būdą. Tai pakeisti jį iš karių fizinio budėjimo Lietuvos-Baltarusijos pasienyje į reagavimą per nustatytą laiką į pasienio incidentus algoritmą“, – Seimo posėdžio metu kalbėjo ministrė.

„Tai laikinai nusprendėme taikyti tokią reagavimo, o ne fizinio buvimo formą, tačiau, noriu pabrėžti, jei situacija prie valstybė sienos keistųsi, atsižvelgiant į iškilusias grėsmes ir drastišką neteisėtų migrantų srauto padidėjimą, nedelsiant būtų sugrįžta prie fizinio karių budėjimo. Šiuo metu indikacijų iš kompetentingų institucijų dėl grėsmių padidėjimo nėra gauta“, – nurodė ministrė.

Ministrė taip pat pažymėjo, kad galimybė nepaprastosios padėties metu pasitelkti Lietuvos kariuomenėa pajėgumus Valstybės sienos apsaugos stiprinimui yra numatyta nepaprastosios padėties nutarime. Dėl kariuomenės pasitelkimo būtinybės ir konkrečios pasitelkimo procedūros, atkreipė dėmesį politikė, sprendžia už nepaprastosios padėties valdymą atsakinga institucija – Vidaus reikalų ministerija.

A. Anušauskas: tiek mobilizacija Rusijoje, tiek Rusijos dalinių atsiradimas Baltarusijoje priverčia ruošti savo pajėgas

Seimo posėdyje dalyvavusi parlamentarė Ligita Girskienė teiravosi, kodėl, jei Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas sako, kad dabartinė situacija pasienyje yra stabili, visgi kalbama apie nepaprastosios padėties įvedimą grindžiant grėsmėmis pasienyje. Politikei atsakęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pažymėjo, kad karinių pajėgų panaudojimas nėra vienintelis faktorius įvesti šį teisinį režimą.

„Nepaprastoji padėtis nejuda paskui kariuomenę ir kariuomenė pagal nepaprastąją padėtį. (...) Tiek ir mobilizacija Rusijoje, tiek Rusijos dalinių vėl atsiradimas Baltarusijoje lemia, kad mums reikia vis tiek ruošti savo pajėgas“, – sakė ministras kartu atkreipdamas dėmesį, kad, įvedus nepaprastąją padėtį, kariuomenės įvedimas būtų tik kaip viena iš galimybių stiprinti pasienio saugumą.

„Dabar parama modifikuota ir, atkreipsiu dėmesį – migrantų srauto nėra iš Rusijos, tačiau nepaprastoji padėtis dėl mobilizacijos, dėl agresijos prieš kaimynes, be abejo, yra įvesta“ , – nurodė jis.

ELTA