A. Dulkys apie sveikatos apsaugos sistemos pasirengimą grėsmėms: esame kažkur stipresni, kažkur silpnesni

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys palankiai vertina šalies sveikatos priežiūros sistemos pasirengimą veikti karo ir kitų grėsmių akivaizdoje. Visgi, ministras pripažįsta, kad pasiruošti visiems galimiems scenarijams yra neįmanoma, o silpnųjų sistemos vietų, kurioms reikėtų papildomo dėmesio, dar yra.

„Aptarėme didžiulį skaičių įvairių galimų krizinių situacijų – karas yra tik viena iš jų. Aptarinėjome ir branduolinio, ir cheminio (ginklo – ELTA), ir pandemijų, ir visokiausių kitokių dalykų matricą. Kiekvienam atvejui turime atskirą įstaigų tinklą, kurios turi atitinkamas kompetencijas. Tada yra tam tikros stiprybės ir silpnybės – kiekvienai rizikai esame kažkur stipresni, kažkur esame silpnesni“, – trečiadienį po jungtinio parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Sveikatos reikalų (SRK) komitetų posėdžio žurnalistams sakė A. Dulkys.

„Buvo smagu išgirsti Nacionalinių krizių valdymo centro vertinimą, kad, lyginant su kitomis sritimis, sveikatos apsaugos sistema yra visai neblogai pažengusi“, – džiaugėsi Vyriausybės narys.

Pasak ministro, jau dabar visos šalies gydymo įstaigos turi mėnesio medikamentų bei medicininių priemonių rezervą. Dalis sveikatos priežiūros institucijų rūpinasi ir energetinių resursų atsargomis, leisiančiomis tęsti veiklą ir praradus elektros tiekimą. Visgi, ministras pripažino matąs spragų, kurias reikia ištaisyti.

„Jeigu kalbėsime apie medikamentus, medicinines atsargas – šiai vietai esame mėnesiui ir daugiau visa sistema bet kuriai ekstremaliai situacijai yra pasiruošusi – įskaitant karą. Ar to mėnesio užtenka – čia yra klausimas“, – svarstė jis.

„Kiek sudėtingesnė situacija (...) yra su ryšio klausimais. Jeigu būtų karas, tikrai matome kur tobulėti. Nacionalinis raumingas kol kas dar negali tenkinti visų mūsų poreikių, kurie yra reikalingi“, – akcentavo jis.

Be to, A. Dulkys pažymėjo, jog ministerija sieks keisti ir esminį medicininių atsargų kaupimo principą. Politiko teigimu, sistemą būtina decentralizuoti ir rezervą išsklaidyti po visą šalies teritoriją.

„Vieną dalyką, ką tikrai matome – turime keisti principą ir medicininių atsargų bei medikamentų visą sistemą daryti decentralizuotą. Šiuo metu ji buvo tokia centralizuota. Reiškiasi, ji turi pasklisti po visą teritoriją“, – aiškino jis.

„Planuojama, kad netgi Europos Sąjungos mastu bus daromi tam tikri medicininių priemonių ir medikamentų sandėliai. Mes pretenduojame – galbūt ir Lietuvoje toks gali atsirasti“, – pridūrė A. Dulkys.

Ministras akcentavo, jog sveikatos apsaugos sistemos pasirengimas ekstremalioms situacijoms priklausys nuo galimų krizių scenarijų.

„Mano pareiga yra užtikrinti, jeigu susitarėme, kad štai tokioje teritorijoje tokie dalykai turi būti (...) mes tą ir padarysime“, – teigė A. Dulkys, neatskleisdamas, ar jam yra žinomi galimų krizių scenarijai ir ar šiuo klausimu jo vadovaujama ministerija aktyviai bendradarbiauja su krašto apsaugos sektoriumi.

Trečiadienį vykusiame jungtiniame Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Sveikatos reikalų (SRK) komitetų posėdyje parlamentarai aiškinosi, kaip galimų neramumų kontekste veiktų Sveikatos apsaugos, Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos, siekdamos užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą bei kitą medicininę pagalbą.

Visgi, parlamentarų nuomonės dėl sveikatos sektoriaus pasirengimo kardinaliai išsiskyrė. Seimo valdančiosios daugumos atstovai mano, kad sveikatos apsaugos sistema tinkamai ruošiasi galimoms nacionalinėms grėsmėms ir karui, tačiau opozicija tvirtina priešinga. Pasak Seimo mažumos atstovų, situacija yra tragiška.

ELTA