A. Skaisgirytė: ne Lietuvos interesas kurstyti įtampos židinį, susijusį su Kaliningrado tranzitu

Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė tvirtina, kad draudimą sankcionuotoms prekėms keliauti tranzitu į Kaliningradą įgyvendinti buvo nelengva, nes tokio pobūdžio sankcijos, paliečiančios daug jautrių produktų yra tam tikra naujiena. Pasak jos, tam precedentų nėra labai daug ir kai viskas yra daroma pirmą kartą, yra sunkiau spręsti šiuos klausimus.

„Tikrai ne Lietuvos interesas yra kurstyti įtampos židinį, susijusį su Kaliningrado tranzitu, atvirkščiai. Visiškai to nenorime, tačiau norime sąžiningai taikyti sankcijas ir reikia tarp šių dviejų dalykų rasti tą optimaliausią būdą kaip tą padaryti“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.

Ji aiškina, kad Kaliningrado tranzito klausimas yra rimtas, jautrus, susijęs su saugumu tiek Rusijai, tiek Lietuvai, todėl stengiamasi visais aspektais, susijusiais su tranzitu elgtis nuosekliai, apgalvotai ir Europos Sąjungos (ES) lygmeniu, nuo pat įstojimo į sąjungą ir tuo nėra pagrindo abejoti.

„Sankcijų įvedimas ir terminai, įgyvendinimas nėra vienašališkas Lietuvos sprendimas, tai buvo ES sprendimas, todėl ir įgyvendinimas tų sankcijų yra Europos sąjunginis įgyvendinimas. Nei sankcijų priėmimas, nei terminai, nei išaiškinimas, kaip taikyti sankcijas negali vykti per dieną“, – sakė A. Skaisgirytė.

Prezidento patarėja tvirtina, kad Europos Komisijos išaiškinimo, kaip taikyti šią sankciją Lietuvoje, buvo paprašyta dar tada, kai įsigaliojo ketvirtasis ES sankcijų paketas Rusijai, kuriuo buvo uždraustas geležies, plieno bei prabangos prekių importas ir Lietuvos bei Rusijos geležinkeliai pradėjo kalbėti techniniu lygiu apie sankcijų įgyvendinimą. Anot jos, Rusija šios nuostatos įgyvendinimą mato kažkaip kitaip.

„Europos Komisija, jos teisininkai, turbūt yra kompetentingiausia institucija galinti tai paaiškinti, kadangi per juos eina sankcijų priėmimas, per juos galima ir išaiškinti, kaip taikomos sankcijos“, – tikino ji.

A. Skaisgirytė teigia, kad ketvirtadienį į Europos Vadovų tarybą išvykęs prezidentas Gitanas Nausėda bandys iš pirmų lūpų informuoti kolegas apie situaciją dėl Kaliningrado. Lietuva, pasak jos, norėtų šiuo klausimų sulaukti kitų ES šalių solidarumo.

„Nuo šeštadienio stebime labai didelį Rusijos propagandos suaktyvėjimą, teigiant, neva Lietuva bloguoja Kaliningrado sritį, neva Lietuva neleidžia Kaliningrado tranzito ir panašiai, kas yra visiška netiesa, tačiau propaganda labai aktyvi. Solidarumas (su Lietuva – ELTA) jau yra parodytas ne vienos šalies ir taip pat ES institucijų, tačiau aptarti tą situaciją prezidentas norėtų“, – sakė prezidento patarėja.

ELTA primena, kad Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas antradienį perspėjo Europos Sąjungos ir Lietuvą „rimtais“ padariniais dėl ES sankcionuotų prekių tranzito geležinkeliu apribojimų į Maskvos eksklavą Kaliningradą. Tačiau Lietuvos politikai propaganda vadina Rusijos reiškiamus priekaištus.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje (URM) pirmadienį vyko susitikimas su Rusijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Sergejumi Riabokoniu. Rusijos diplomatui įteikta nota, kurioje paaiškinamas ES ribojamųjų priemonių taikymas Kaliningrado tranzitu gabenamoms tam tikros kategorijos prekėms.

URM nurodo, kad susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą Lietuva uždraudė Kaliningrado srities tranzitą.

Taip pat ministerijos pranešime teigiama, kad per Lietuvos teritoriją toliau vyksta keleivių ir prekių, kurioms netaikomas ES sankcijų režimas, gabenimas į Kaliningrado sritį ir iš jos. Šiam tranzitui Lietuva nėra įvedusi jokių vienašališkų, individualių ar papildomų ribojimų. Lietuva nuosekliai įgyvendina ES sankcijas, kurios turi skirtingus pereinamuosius laikotarpius bei įsigaliojimo terminus.

Kaip numatyta 2022 metų kovo 15 dieną priimtame 4-ajame ES sankcijų pakete, 2022 metų birželio 17 dieną galutinai įsigaliojo ES ribojamosios priemonės rusiško plieno ir kitų juodųjų metalų produktų importui į ES ir pervežimui per ES teritoriją.

ELTA