AKTUALU. Krizės tyrimas pasisuko prezidentės link: klausimai ją pasieks kitą savaitę

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) atliekamame prieš dešimtmetį buvusios krizės tyrime liudytojų užtenka, tačiau nuspręsta su klausimais kreiptis ir į prezidentę, trečiadienį po posėdžio sakė BFK pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

„Manome, kad atvirų liudijimų, kurie buvo, pakanka, tačiau nusprendėme, kad raštu kreipsimės į dar kelis pareigūnus, vieną jų - Reinoldijų Šarkiną, buvusį Lietuvos banko valdybos pirmininką, kad pateiktų atsakymus, taip pat į Algirdą Šemetą, buvusį finansų ministru prieš Ingridą Šimonytę.

Taip pat kreipsimės raštu ir į prezidentę Dalią Grybauskaitę, tačiau klausimai jai bus konkretesni. Sutarėme, kad pirmadieniui jau pasiūlysiu suredaguotas klausimų formas. Jeigu nebus kokių prieštaravimų, tai kitą trečiadienį išsiųsime tuos klausimus“, - kalbėjo S. Jakeliūnas.

Kaip patikino BFK pirmininkas, prezidentės bus klausiama, kaip ji vertina komercinių bankų įtaką Lietuvos ekonomikai prieš ir prasidėjus krizei, kaip vertina Lietuvos banko valdybos veiksmus prižiūrint komercinius bankus. 

Taip pat kartu su klausimais komitetas nusiųs ir specialią medžiagą iš Švedijos parlamentinio tyrimo bei 2010 m. BFK klausymų išvadas, kur buvo įvertinta Lietuvos banko veikla 2005-2008 m. 

„Taip pat paklausime, ar prezidentei buvo žinoma „Snoro“ būklė (...), nes jo uždarymas reikšmingai padidino nuostolius valstybei, kreditoriams, tarp jų ir valstybės įstaigoms“, - teigė S. Jakeliūnas.

Pasak jo, kai kurie liudijimai buvo profesionalūs ir atviri, tačiau, jo vertinimu, kai kurie kiti buvo labiau diplomatiški, nesigilinant ir nevertinant aplinkybių. 

„Apie Ingridą Šimonytę būtų galima atskirai kalbėti, jos stilius ir buvo daugmaž toks, kokį ji demonstruoja viešai, tačiau taip pat buvo įdomu su ja pasikalbėti“, - žurnalistams pasakojo S. Jakeliūnas.

ELTA primena, kad BFK dėl buvusios krizės jau liudijo ekonomistas Gitanas Nausėda, kuris iki paskelbiant, kad dalyvaus 2019 m. vyksiančiuose prezidento rinkimuose, ėjo SEB banko prezidento patarėjo pareigas.

Komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas klausė ekonomisto, ar, prasidėjus destruktyviems procesams finansų ir nekilnojamojo turto rinkose, Lietuvoje veikiančiame Skandinavijos SEB banke buvo žinoma, kad pirminiai bankai yra stipriai priklausomi nuo išorės veiksnių.

G. Nausėda patvirtino, kad tai buvo žinoma, tačiau Lietuvoje veikiantys bankai esą stengėsi mažinti šią priklausomybę.

Komiteto nariams į klausimus atsakinėjo ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis parlamentinio tyrimo nariams sakė, kad pagrindinės finansų krizės priežastys buvo išorinės, tačiau padėtį apsunkino ir nepamatuoti valstybės bei jos gyventojų lūkesčiai. 

Jo teigimu, tai, kad šalyje buvusių paskolų portfelis augo sparčiau, negu didėjo nacionalinės pajamos, buvo vienas iš veiksnių, kuris padidino Lietuvos atotrūkį nuo potencialo.

Tuo metu komitetui taip pat liudijęs buvęs ministras pirmininkas Andrius Kubilius sakė, kad prieš dešimtmetį vykusios finansų krizės įkarštyje sunku buvo surasti kitokių sprendimų, nei skolintis iš komercinių bankų, nes valdantieji dirbo netekę stabilumą garantuojančios daugumos Seime. 

Paskutinė komitetui liudijo I. Šimonytė. Ji suabejojo, ar atliekamas tyrimas turi išliekamąją politinę vertę, nes, jos manymu, vargu ar padarytos BFK išvados bus tinkamai įvertintos būsimų valdžių. 

„Aš vis dar nekeičiu savo nuomonės, kad tokius tyrimus galėtų atlikti mokslininkai, rašyti disertacijas, daryti vertinimus ir tuos savo vertinimus bandyti gintis kaip mokslinius darbus. Parlamentas turi kur kas vertingesnių užsiėmimų, ypač Biudžeto ir finansų komitetas“, - žurnalistams sakė I. Šimonytė po BFK posėdžio.

Prezidento posto ketinanti siekti politikė neatmetė galimybės, kad BFK tyrimas yra susijęs ir su artėjančiais šalies vadovo rinkimais. Pasak jos, tai, ar valdančiųjų tikslas yra iš tikrųjų jai pakenkti 2019 m. vyksiančiuose rinkimuose, paaiškės, kai bus padarytos išvados.

BFK atliekamą tyrimą ketinama baigti iki 2019 metų balandžio vidurio.

ELTA