Apklausė, kodėl žmonės balsavo už Nausėdą, o ne Šimonytę: nulėmė trys pagrindinės priežastys

Rinkėjai prezidento rinkimuose balsavo už Gitaną Nausėdą daugiausiai dėl to, kad jis buvo ne politikas ir nesusijęs su partijomis, išgirdo jo žinią apie gerovės valstybę, ir norėjo kitokios asmenybės prasme prezidento nei Dalia Grybauskaitė, rodo jau po prezidento rinkimų atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią gyventojų apklausą atliko birželio 7-15 dienomis. Per apklausą buvo klausiama, už ką respondentai balsavo, o tų, kurie balsavo už G. Nausėdą, toliau aiškinamasi motyvacija.

Lentelėje matomas N rodmuo reiškia apklaustųjų skaičių. Tai reiškia, kad iš visų 1023 apklaustųjų buvo 577 tokie, kurie balsavo už G. Nausėdą. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologė prof. Jūratė Novagrockienė paaiškino, kad turint tokią imtį reikia turėti mintyje, kad rezultatų paklaida yra didesnė nei įprastai reprezentatyviose apklausose, kur dalyvauja bent 1000 respondentų. Čia, pasak politologės, paklaida gali siekti ir apie 5 procentus, tačiau rezultatai parodo tendencijas.




Svarbios – trys priežasčių grupės 

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas prof. Tomas Janeliūnas iš apklausos duomenų išskyrė tris pagrindines rinkėjų motyvacijos balsuoti už G. Nausėdą grupes.

Pirma – G. Nausėdos nepartiškumas ir nepriklausomumas nuo partijų. 36 proc. iš tų, kurie balsavo už G. Nausėdą, sakė, kad tai darė todėl, kad jis buvo ne politikas, nesusijęs su patijomis. 32,6 proc. sakė, kad norėjo prezidento, kuris būtų nepriklausomas nuo partijų.

„Apklaustieji turbūt turėjo ne po vieną galimybę rinktis, tai tikriausiai tos pozicijos yra atsikartojančios, tačiau galime konstatuoti, kad daugiau nei trečdalis siejo G. Nausėdą su nepriklausomu įvaizdžiu. Per kampaniją partijų šešėlis (nepriklausomai nuo to, kokia partija rėmė) kandidatams ne visada buvo palankus ženklas“, – sakė T. Janeliūnas.

Antra svarbi priežastis – gerovės valstybės vizija, orientacija į socialinius klausimus. 31,9 proc. respondentų sakė norėję prezidento, kuris turėtų gerovės valstybės viziją.

„G. Nausėda tai bandė padaryti pagrindiniu savo rinkimų kampanijos pranešimu. Tai buvo teisingas ir tikslus pasirinkimas, nes žmonės nori socialinės gerovės, didesnės lygybės. G. Nausėdai tai pavyko perteikti geriau negu kitiems kandidatams“, – sakė T. Janeliūnas.

Trečia priežasčių grupė – susijusi su bendrai noru matyti pokyčius Prezidentūroje asmenybės prasme. 29,1 proc. apklaustųjų sakė, kad po dešimtmečio prezidentės moters vadovavimo norėję prezidento vyro, 19,9 proc. – po kietos, griežtos linijos prezidento norėjo žmogaus, kuris būtų taikesnis, minkštesnis, labiau sutaikantis, 18,5 proc. – norėjo prezidento, kuris būtų vedęs ir turintis vaikų.

„Aš čia matau asmeninius pasirinkimus, kad balsavo už tai, jog – vyras, dėl to, kad tai – žmogus, kuris galėtų būti kitokio charakterio arba labiau linkęs į kompromisus ,nei buvo D. Grybauskaitė, arba, kad tai būtų šeimos žmogus. Čia – daugiau gal primityvių priežasčių, bet išsakančių aiškius skirtumus, kuo jis yra kitoks negu dabartinė prezidentė“, – sakė T. Janeliūnas.


Stereotipas nepasitvirtino 

Per prezidento rinkimų kampaniją buvo dažnai linksniuojama priežastis, kad „G. Nausėda yra konservatyvesnis už I. Šimonytę“.

„Greičiausiai tai nebuvo lemiamas veiksnys“, – sakė T. Janeliūnas.

Iš apklausos matome, kad 5 proc. respondentų tarp priežasčių, kodėl balsavo už G. Nausėdą, įvardijo tai, kad norėjo prezidento, kuris puoselėtų krikščioniškas vertybes.

„Manyčiau, kad tradiciniai konservatorių rėmėjai arba inertiškai balsavo labiau už konservatorių remiamą kandidatą, arba tie, kuriems tas dabartinis partijos pokytis į liberalesnę pusę nėra labai priimtinas, jie greičiausiai apskritai rinkosi kitus kandidatus – galbūt Juozaitį, ir jau pasitraukė iš konservatorių rėmėjų pusės“, – sakė T. Janeliūnas.

Apklausa rodo, kad 18,7 proc. respondentų balsavo už G. Nausėdą, prieš I. Šimonytę, nes ją rėmė TS-LKD. Pasak politologo, tas procentas yra nedidelis, nes, paklausus žmonių bendrai, ar jie mėgsta konservatorių partiją, jų nemėgstančių žmonių būtų žymiai daugiau.

„Greičiausiai ta motyvacija buvo antrinė arba net tretinė lyginant su kitomis priežastimis. Žmonės labiau vertino asmenybes ir asmeninį įvaizdį negu konkrečias sąsajas su kuria nors ideologija arba partija. Čia tas konservatorių rėmimas tampa antraeilis arba trečiaeilis. Tai turėjo įtakos, bet kaip matome iš apklausos – tikrai neesminės, greičiausiai tai nebuvo pagrindinė I. Šimonytės pralaimėjimo priežastis“, – sakė T. Janeliūnas.

Partijos jau pasigavo žinutę

Politologas net neabejoja, kad partijos jau pasigavo žinutę, kad gerovės valstybės idėja yra tai, kas rūpi žmonėms.

„Tą idėją naudos visos partijos – pradedant konservatoriais, baigiant socialdemokratais ir valstiečiais žaliaisiais. Skirtumų tarp jų gali būti labai nedaug. Bus labai sunku atskirti, kurios šitoje temoje yra labiau kairiosios, o kurios labiau dešiniosios“, – sakė T. Janeliūnas.

Politologas atkreipė dėmesį, kad jau dabar, per derybas dėl valdančiosios koalicijos Seime sudarymo, partijos viena per kitą bando kalbėti apie didesnės socialinės paramos poreikį.

„Joms yra svarbiau tai viešai parodyti negu tikrasis susitarimas tarp jų. Tas tikrai bus eksponuojama“, – sakė T. Janeliūnas.

Rezultatai nėra džiuginantys konservatoriams

Kalbėdamas apie konservatorių padėtį po rinkimų, politologas konstatavo, kad jiems per šį laikotarpį nepavyko labiau atsiplėšti kaip dominuojančiai partijai, kuri gali išnaudoti valdančiųjų nesėkmes.

„Iš kitų apklausų matome, kad konservatoriai nepadidino savo atotrūkio, ir netapo pagrindine alternatyva valdantiesiems. Kol kas konservatoriams ta apklausa nieko labai nežada.

Iš vienos pusės, tai nėra kažkokia tragedija, ir žmonės tikrai nėra kategoriškai nusiteikę prieš konservatorių remiamus kandidatus. Tai nebuvo esminis I. Šimonytės pralaimėjimo motyvas. Bet, iš kitos pusės, apklausa rodo, kad pernelyg aktyvi parama paskutinėmis dienomis tikrai žmonėms įstrigo, ir tą jie užfiksavo“, – sakė T. Janeliūnas.

Pasak politologo, apklausos duomenys siunčia ženklą konservatoriams, ko jiems taktiškai nereikė daryti per rinkimų kampanijas.

„Pernelyg agresyvus kampanijos vykdymas kelia atmetimo reakciją – bent jau tiems abejojantiems, kurie nėra kategoriškai nusiteikę prieš konservatorius“, – sakė T. Janeliūnas.

Partijose – reikšmingos transformacijos ženklai

Politologo įsitikinimu, konservatorių pasirinkimas remti I. Šimonytę buvo geras.

„Vienaip ar kitaip jie turėjo turbūt geriausią galimą kandidatą prezidento rinkimuose. Kitos partijos iš viso nieko panašaus negalėjo pasiūlyti. Sauliaus Skvernelio pralaimėjimas ir kitų partinių kandidatų ypač tolimas atsilikimas rodo, kad kitos partijos apskritai net negalėjo turėti bent jau kažkiek patrauklesnio kandidato“, – sakė T. Janeliūnas.

Pasak jo, visoms partijoms tai yra ženklas, kad jiems labai trūksta charizmatiškų, patrauklių politikų.

„Partijų lyderiai net negali pretenduoti ir būti tokiais kandidatais. Nei viena didžioji partija nekėlė partijos vadovo. Vadinasi, kažkas yra blogai su partijų lyderių charizma, jų patrauklumu. Čia galioja tiek konservatoriams su Gabrieliumi Landsbergiu, tiek – valstiečiams žaliesiems su R. Karbauskiu, tiek socialdemokratams su Gintautu Palucku, jau nekalbu apie kitas partijas“, – sakė T. Janeliūnas.

Politologas neskubėjo su prognozėmis, kad tokie žinomi veidai kaip I. Šimonytė arba S. Skvernelis stotų į juos remiančias partijas, kad jas sustiprintų.

„Aš manau, kad gali būti įdomus tarpinis variantas, kai partijos vis labiau toleruos nepartinius kandidatus, kurie bus renkami jų sąrašuose, dalyvaus Seimo frakcijų darbe, arba bus ministrais“, – sakė T. Janeliūnas.

Pasak jo, pati narystė, kaip institucijos forma, tampa vis mažiau patraukli.

„Tai irgi demonstruoja partijų problemas, nes visos tos vidinės partinės struktūros, atsakomybės, statutai, galiausiai net kritika ir bausmės už tai, kad nesilaiko partinių nutarimų, visa tai daro partijas mažiau patrauklias. Joms reikia pagalvoti apskritai apie supaprastinimą partinių struktūrų ir švelninimą dalyvavimo formų, kaip žmonės gali dalyvauti partijos veikloje“, – sakė T. Janeliūnas.

Partijos tik labai trumpam buvo išlipę iš krizės

Politologė J. Novagrockienė atkreipė dėmesį, kad partijos Lietuvoje yra nepopuliarios dar nuo komunistinių laikų, kai buvo vienintelė nekenčiama komunistų partija.

„Paskui buvo Sąjūdis, buvo pakilimo laikotarpis, ir po to – labai greito nusivylimo, kai žmonės pamatė, kad politinės partijos vėl tarpusavyje nesutaria, konfliktuoja, pjaunasi. Dabar, per paskutinį etapą, dar prezidentė prisidėjo, kai per pirmą kadenciją labai niekino politines partijas“, – sakė J. Novagrockienė.

Tačiau, pasak politologės, ir pačios partijos turi prisiimti atsakomybę už tokį rezultatą. Jos nuomone, ir dabar dėl valdančiosios koalicijos sudarymo besiderančių valstiečių žaliųjų, socialdarbiečių, „tvarkiečių“ elgesys diskredituoja politines partijas.

„Balsavimo per prezidento rinkimus pasirinkimas atspindi bendrą tendenciją. G. Nausėdai tai buvo privalumas, kad jis buvo matomas kaip naujas, nepartinis žmogus“, – sakė J. Novagrockienė.

Pasak politologės, bendras tendencijas – norą, kad mažėtų socialinė atskirtis, atspindi ir rezultatas, kad žmonės tarp priežasčių, kodėl balsavo už G. Nausėdą įvardijo ir gerovės valstybės norą.

Tai, kad žmonės apklausoje sakė norį prezidento vyro, ir nori prezidento su šeima, politologė interpretavo kaip Valdo Adamkaus laikų prezidentavimo stiliaus ilgesį.

„Manau, kad tai yra nostalgija V. Adamkaus prezidentavimo laikotarpiui, kai labai gerą vakarietiškos kultūros ir pirmosios damos vaidmens atsiminimą paliko ponia Adamkienė, kuri buvo labai šviesus žmogus. Manau, kad tas irgi turi reikšmės.

Galiausiai, matomas pavyzdys, kaip kitose šalyse didžiųjų valstybių prezidentai vyksta į susitikimus su savo žmonomis, kad pirmoji ponia irgi turi savo vaidmenį“, – sakė J. Novagrockienė.

Politologė pasirinkimų sąraše pasigedo dar vieno varianto – išvaizdos.

„Manau, kad G. Nausėdai tai padėjo. Negali sakyti, kad I. Šimonytė nepatraukli, bet jos įvaizdis yra kitoks. Rinkimų kampanijos metu buvo matyti, kad su ja dirbta, ir kad ji pradėjo labiau klasikiniais švarkeliais rengtis, jos išskirtinumas – taškeliai. Bet jos žaismingumas ne visiems patiko. G. Nausėdos tiek išvaizda, tiek santūresnis elgesys galėjo pridėti taškų“, – sakė J. Novagrockienė

Pamokos rinkimams – agresyvumas ne visada atsiperka

Politologės vertinimu, apklausa rodo, kad G. Nausėdai pavyko per kampaniją parodyti, kad po griežtos prezidentės jis bus kitoks – taikesnis.

J. Novagrockienė taip pat atkreipė dėmesį į skaičių, kuris rodo, kad dalį rinkėjų atbaido partijos rėmimas.

„Tai yra bendras bruožas bendrame rinkimų kontekste, kad konservatoriai turi limitą, už kurio negali pakilti“, – sakė J. Novagrockienė.

Pasak politologės, artėjant Seimo rinkimams, žiūrėdamos į šitos apklausos duomenis, partijos galėtų pagalvoti, kaip joms nebūti agresyvioms rinkimų kampanijoje.

„Taip pat – pamoka, kad ten, kur kandidatai eis vienmandatėse apygardose, galima pasižiūrėti, kiek buvo patrauklūs konservatyvūs bruožai“, – sakė J. Novagrockienė.

Tyrimo laikas: 2019 m. birželio mėn. 7 – 15 d. 

Respondentų skaičius: N = 1023

Tyrimo objektas: 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai

Apklausos būdas: interviu respondento namuose

Atrankos metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka. Respondentų atranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas.

Apklausa vyko: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje; Alytaus, Tauragės, Rokiškio, Utenos, Švenčionių, Telšių, Mažeikių, Raseinių, Ukmergės, Molėtų, Akmenės, Kretingos, Varėnos, Klaipėdos, Kauno, Kelmės, Kupiškio, Šakių, Šiaulių, Prienų rajonuose ir Kalvarijų bei Elektrėnų savivaldybėse. Tyrimas vyko 22 miestuose ir 37 kaimuose.