Buvau vienas iš daugiafunkcinės arenos Visagine projekto iniciatorių. Ir šiandien esu tikras, kad miestui reikia modernios sporto infrastruktūros.
Tačiau tuomet, kai pradėjome kalbėti apie šį projektą, niekas nė nenumanė, kad išlaidos šiam projektui per beveik 20 metų gali siekti beveik 40 milijonų eurų.
Faktas, kad nuo arenos idėjos aptarimo pradžios gerokai pasikeitė ekonominė situacija Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, valstybės finansiniai prioritetai ir ateities perspektyvos.
Todėl turiu keletą labai rimtų pastabų dėl savivaldybės tarybai pateikto sprendimo.
Pirma. Kur alternatyvos?
Per dvejus metus savivaldybės strateginiuose planuose arenos projekto dokumentacijai rengti buvo numatyta beveik 40 tūkstančių eurų.
Dar 2025 metais buvo aiškiai įrašyta – parengti galimybių studiją, išnagrinėti įvairias alternatyvas ir tik tuomet rengti investicijų projektą. O 2026 metų strateginiame plane jau teigiama, kad studija parengta.
Tai kur tie dokumentai? Kokios alternatyvos buvo išnagrinėtos? Kiek iš tikrųjų kainavo šie darbai ir kokie jų rezultatai?
Juk šiandien tarybos narių prašoma pritarti beveik 40 milijonų eurų finansiniams įsipareigojimams!
Tačiau tarybai nepateikta nė vieno rimto alternatyvaus scenarijaus.
Nei dėl projekto įgyvendinimo modelio – viešojo ir privataus sektorių partnerystė ar savarankiška statyba.
Nei dėl finansavimo – savivaldybės lėšos, paskola, valstybės ar ES parama.
Nei dėl paties objekto – kokio dydžio arena reikalinga, kiek joje turėtų būti žiūrovų vietų, ar verta įrengti baseiną, SPA, papildomas sveikatingumo erdves? Galbūt racionaliau statyti mažesnį kompleksą?
Kitų savivaldybių patirtis rodo, kad alternatyvų yra. Štai Šiaulių rajonas, anksčiau planavęs sporto kompleksą įgyvendinti partnerystės būdu, dabar pasirinko kitą finansavimo kelią – ILTE paskolą.
Antra. Iš kur paimti skaičiai?
Projekto vertė grindžiama daugybe prielaidų. Tačiau kiek jos pagrįstos realia rinkos situacija?
Net CPVA pažymi, kad nebuvo atliktos rinkos konsultacijos su potencialiais investuotojais.
Kaip galima kalbėti apie ekonomiškai naudingiausią sprendimą, kai neturime su kuo jo palyginti?
Komitetų posėdžiuose administracijai teko pripažinti – skaičiai de facto paimti „iš lubų“, nors oficialiai tai skamba „paskaičiuota pagal metodiką“. Kaip realybėje atrodo skaičiavimai pagal metodiką, mes galėjome įsitikinti autobusų stoties ir kalno projektuose.
Trečia. Savivaldybės finansinės galimybės.
Dokumentuose teigiama, kad savivaldybė pajėgi vykdyti šiuos įsipareigojimus. Beveik iki 2045 metų!
Atsiprašau, bet kas šiandien gali patikimai prognozuoti Visagino biudžeto galimybes tokiam laikotarpiui?
Kokia bus valstybės finansinė padėtis? Koks bus ES finansavimas? Kiek gyventojų turės Visaginas? Kokie bus miesto poreikiai?
Galima rengti įvairius scenarijus, vertinti rizikas. Tačiau pateiktoje medžiagoje nematau įtikinamos analizės, kas nutiks, jeigu finansinė situacija vystysis ne pagal optimistinį scenarijų.
O juk kalbame ne apie vienerių ar dvejų metų išlaidas. Kalbame apie įsipareigojimus, kuriuos turės vykdyti dar kelios būsimos savivaldybės tarybos.
Ir dar vienas neatsakytas klausimas – ko reikės atsisakyti per beveik 20 metų? Darželių ar pedagogų etatų, medicininės įrangos, socialinių išmokų, o gal viso to?
![]()
Ketvirta. O ką galėtume padaryti už tuos pačius pinigus?
Gerai, tarkime, savivaldybės išlaidos arenai gali siekti daugiau kaip 2,5 milijono eurų per metus.
Puiku! Valio! Tai paskaičiuokime, ką galėtume nuveikti už tokią sumą!
Kiek sporto salių, stadionų, aikštynų galėtume modernizuoti? Vien Sporto centro patalpoms Kosmoso gatvėje verkiant reikia remonto.
Kiek naujų sporto ir sveikatingumo paslaugų galėtume sukurti? Kiek šaligatvių, kelių galėtume sutvarkyti, kiek apšvietimo ir kitų miesto infrastruktūros objektų atnaujinti? Kiek galėtume padėti žmonėms!
Nesakau, kad alternatyvos būtinai geresnės. Sakau, kad priimant tokius sprendimus jas privaloma išnagrinėti ir įvertinti.
Penkta. Vizualizacija.
Čia jau net sunku rimtai komentuoti.
Kalbame apie dešimtis milijonų eurų, o pateikta vizualizacija, atsiprašau, tokio lygio, kad aštuntokai per pertrauką su paprastu telefonu tikrai galėtų padaryti geriau.
Ir pabaigai. Apie avis ir pasirinkimo teisę.
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasitaiko istorijų apie žmones, kurie save tapatina su įvairiais gyvūnais – katėmis, šunimis ir kitais.
Panašu, kad ši mada galėjo pasiekti ir Visagino savivaldybės tarybos salę. Jau turime pavyzdžių, kai tarybos nariai priiminėjo sprendimus vadovaudamiesi avių bandos instinktu, o ne sveiku protu ir atsakomybe visaginiečiams, kurie jiems moka atlyginimus.
Žinoma, kiekvienas turi teisę į asmeninį pasirinkimą.
Tačiau yra vienas esminis skirtumas.
Avims alternatyvų niekas nesiūlo. Jos seka paskui bandą. O laisvas ir atsakingas žmogus turi teisę rinktis, abejoti, klausti ir priimti savarankiškus sprendimus.
Savivaldybės tarybos narys turi dar daugiau – ne tik teisę, bet ir pareigą reikalauti alternatyvų, jas vertinti ir tik tada priimti sprendimą.
Ypač kai sprendžiama dėl beveik 40 milijonų eurų ir miesto ateities artimiausiems dviem dešimtmečiams.
Nes tarybos nario mandatas suteikiamas žmogui, o ne aviai.
Dmitrij Ikonikov
Visagino savivaldybės tarybos narys
Publikuota pagal užsakymą Nr. 2026111
Redakcija news.tts.lt neatsako už šio straipsnio turinį. Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autoriaus nuomone.
Išsaugotas autoriaus straipsnio stilius ir rašyba.